Tu Pavogiai Mano Širdį

2. Pirma diena

10:08

- Aaaaammmm... Atsiprašau, aš esu Izakas Wagneris... - išsigandęs pasakiau jai.

- Aš Katerina Bruninger. Vadink mane Katerina, - trumpai prisistatė ji...

- Kodėl jūs nedirbat? - paklausė ji mūsų.

- Jūs sakėte, kad mums išdalinsit pacientus, - pasakė Edvinas.

- Jei manęs nėra tai reiškia, kad turit nueiti pas Sele pasiimti pacientų ligų istorijas... Aš jumis labai nusivyliau... - tai pasakiusi visi nuleido galvas. Jie greitai išėjo iš kambariu ir nuėjo pad Sele.

- Aaaaammmm... Jūs sakėte, kad man šiandien pati skirsit užduotis... - nedrąsiai pasakiau.

- Taip, aš tau tai sakiau. Sek paskui mane.

Mes ėjome ligoninės kolidoriais ir ji man viską aprodė. Beeinant kolidorium prie mūsų pribėgo viena seselė. Ji atrodė labai susirūpinusi.

- Panele Bruninger, 213 palatoje Valinckui yra širdies smūgis! - greitai pasakė ji.

Katerina tik linktelėjo ir ji pradėjo bėgti link 213 palatos. Aš nežinojau ką daryti. Katerina sušuko man.

- Eini su manim!

Aš pradėjau bėgti paskui ją. Mes įbėgom į palatą ir ten pamačiau gulintį vaikiną apie 20 metų. Katerina priėjo prie vaikino ir paėmė aparatus kurie leidžia elektra.

- Atsitrauk! - sušuko ji seselėm.

Ji priglaudė tuos du aparatus prie jo krūtinės. Dar pakartojo kelis kartus. To vaikino širdis pradėjo vėl gerai dirbti. Katerina atsisuko į mane.

- Štai kaip mes dirbame šioje ligoninėje.