The Shadow In The Mirror

3.Creepy dude in the mirror

BAM!... staiga išgirstu kažką trinktelint kambaryje,greitai pašoku iš lovos ir apsižvalgiusi tarpduryje matau Tay su pusryčiu padėklu vienoje rankoje ir jo koja kitoje,strikinėdamas ant vienos kojos nustriksi iki stalo kampe ir padėjęs maista nukrenta ant žemės.

'Mano brangusis pirštelis!' Rėkia besivoliodamas ant žemės ir rankomis sugriebęs koja ją glosto bandydamas nuimti skausma. Viskas ką aš darau tai viska įrašinėju telefonu ir juokiuosi taip smarkiai,kad net ašaroju.

'Manai tai juokinga?!'sušunka nepatenkintas 'Galbūt padėsi mano mažajam pirščiukui?'

'Ko tikiesi,kad iškviesiu greitają,nes tu nusimušei pirščiuka? Tu tikras nevėkšla boo' sukikenu iš brolio nerangumo.Iš mūsų trijų,aš visada buvau ta,kuri buvo elegantiškos ir gracingos eisenos,kitaip sakant kaip balerina,nors baleto net nelankiau,aš visada buvau keista,ir išsiskirianti,tuo tarpu kai mano brolis ir mano mirusi dvynė buvo blondinai,aš gimiau brunete,žinau,keista. Štai kodėl dažau plaukus,man nepatinka būti brunete.Pati nepajaučiu ir susiraukiu, prisimindama,kaip atrodė mano dvynė.

'Galvoji apie ją taip?' Paklausia ir priėjęs apkabina.

'O kaip kitaip,juk ji buvo kita mano pusė' sušnabždu ir įsikniaubusi jam į krutinę pravirkstu. Tada kampe išgirstu krebždėjima,nejaugi šis namas turi žiurkiu? pagalvoju ir jau nusivaliusi ašaras pažvelgiu ties garso šaltiniu,kuris sklinda iš kampo kuriame veidrodis.

'Nejau šis namas turi žiurkių?' Paklausiu brolio,tas keistai į mane pasižiūri.

'Kiek žinau ne,kodėl klausi?' Pakelia antakį klausdamas,o kad ir aš taip mokėčiau...

'Tiesiog klausiu'atsakau ir toliau spoksau į veidrodį. Staiga kažkas lyg šmėsteli jame ir dingsta. Nesupratusi pasitrinu dar ašarotas akis,bet nieko. Truktelėjus pečiais lėtais žingsniais nueinu prie maisto.

'Ką šiandien veiksime?' Paklausiu mano lovoje drybsančio Tay tuo pačiu metu į burna įsimesdama blynų.

'Aš su tėvais važiuosime parsivešti likusių baldų,o tau teks pabūti namie ir pabaigti išsikrauti'taria įsisukdamas į mano pūkuota antklode.

'Mhm,jau matau tave su tėvais patduotuvėje' sarkastškai atsakau pavartydama akis.

'Gali vartyti savo akis kiek nori,bet ten smegenų tikrai nerasi' kažkas pasako ir nusijuokia. Nesupratusi apsidairau kambaryje,bet nieko,nejau man pasigirdo? Man tikrai ne visi namie,manau man pats laikas pas psichologą.

'Tay jau važiuojame' iš apačios surinka tėtis. Bet Tay nė nekrusteli,tas grybas gali išsijungti greičiau nei ištariu oreo.

'Tay!!!' Garsiai sušunku jam į ausį ir tas pašokęs iš lovos griūdamas lekia link durų dar spėdamas išsitiesti mažiausiai dešimt kartų.

'Na ir nevėkšla'prunkšteli kažkas. Ir vėl tas balsas. Vel apsidairau po kambarį,bet nieko,man garantuotai kuku,viskas,susisuko šarabanai. Pagalvoju purtydama galva ir girdžiu kaip apačioje tėvai ir Tay atsisveikina ir uždaro laukines duris,nieko nesakiusi pabaigiu savo blynus ir nuėjusi prie lovos sudrimbu į ją.

'Pagaliau alone' pasakau tuo pačiu metu su paslaptinguoju balsu ir girdžiu kaip jis sukikena. Apžvelgiu visą kambarį,bet kaip visada nieko.

'Ieškai manęs'paklausia paslaptingasis balsas ir iškart mano galva pakrypsta link veidrodžio,kur mano akys susitinka su kažkieno mėlynomis.