Laikas keltis, Ramune

antra

"Ar pameni, Ramunę?"
"Pamenu"
"Ar pameni, kai Ji šypsodavosi Savo nuostabia šypsena?"
"Ne, Ji nesišypsodavo"
"Ar pameni, kai Ji šokinėjo iš laimės?"
"Ne, Ji nebuvo laiminga"
"Ar pameni, kaip Jai buvo gera gulėti tarp gėlių?"
"Ne, Ji niekad tarp jų negulėdavo"
"Ar pameni, kaip saulė kutendavo Jai odą ir bučiuodavo veidelį?"
"Ne, Ji vengė saulės."
"Ar pameni, kai Ji buvo laiminga?"
"Ji - kalė. Jos nebūna laimingos"

Ak, Styvenai, tu melagis. Ramune, jis - melagis. Jo nereikia klausyt. Ramune, Tu nuostabi. O jis tik meluoja.

Laikas keltis, Ramune.