Selection

1 skyrius

Aš buvau penktoji, penktoji įžengusi į šią nežinomybę, penktoji palikusi savo senąjį gyvenimą užmarštin ir būsiu penktoji paliksianti jį amžiams. Penktoji stipriausioji - Jungtinė Karalystė. Vos čia atvykome mes praradome savo senuosius vardus, dabar mes vadinamės šalimis, iš kurių atvykome. Kiekvienai merginai be išimčių draudžiama vartoti savo tikrąjį vardą, prisiminti savo praeitį bei apie ją kalbėti, mes privalome gyventi dabartimi.

Pirmosiomis dienomis susimąstydavau - ar nėra galimybės grįžti atgal? Bet storos ir aklinos betoninės sienos kalbėdavo už save. Jos nėra. Mes esame stebimos visą parą viską reginčiomis mažytėmis kameromis ir galiu lažintis, jog vos tik kuri padarys kažką ne taip, jos čia nebeliks.

Dabar, praėjus geram mėnesiui, visos jau susitaikė su naujuoju monotonijos kupinu gyvenimu, bet nei vienai neaišku - kokiu tikslu mes čia? Negi tas paslaptingasis mus pagrobęs tenorėjo sukelti sąmyšį? O gal tai kas vyksta dabar, tik visko pradžia? Visgi sakoma, jog tyli kiaulė gilią šaknį knisa.

________

Haha pagaliau įkėliau :D Pats baisiausias galykas yra, kai tavo knygą išgiria esant vos prologui, o po to tenka rašyti toliau ir bijai, jog visiems, kurie taip laukė nepatiks. Tad trini, rašai, trini, rašai,  trini, rašai, kol pabaigoje nusprendi, jog užtenka, nes jei daugiau vis tapatį dar perrašynėsi - nebegalėsi net pažiūrėti į tai, o ką jau kalbėti apie kitų skyrių rašymą :D Tad tikiuosi nieko nenuvyliau ir labai prašau nepatingėkit išreikšti nuomonę! Ir taip, šis skyrius labai trumpas, bet jis turbūt bus pats trumpiausias, tad jei galit nerašykit tų "galėjo būt ir ilgesnis" blablabla :D Oh ir dar - ką manote apie naująjį viršelį??

NESIKABINĖJAM PRIE AŽ, AŠ LABAI LAIMINGA IR NEGALIU TVARDYTI SAVO EMOCIJŲ ŠIUO METU :DD