It's Me (BAIGTA)

2.12

Hale p.o.v
Pabudau jau pažįstamojoje tamsioje patalpoje ant tos pačios šaltos žemės, tačiau šį kartą mano ranka buvo prirakinta grandinėmis prie kažkokio seno, surudijusio vamzdžio. Susvyravau, tačiau kažkaip atsistojau. Trūktelėjau prirakintąją ranką, tačiau tuojau pat pasigailėjau. Geležis stipriai įsirežė į mano odą ir sukėlė nepakeliamą skausmą. Cyptelėjau ir pabandžiau atlaisvinti nors šiek tiek ranką. Tačiau man nepavyko. Aiktėjau kai ant mano riešo atsirado žaizda iš kurios ėmė krešėti kraujas. Akyse lyg susimaišė smalvos o burnoje viskas išdžiuvo. Aplink nemačiau nieko išskyrus kraują tekanti mano ranka. Netikėtai duris atsilapojo ir pro jas pasirodė tas keistas vampyras davęs man išgerti kraujo. Nereagavau į jį o vis žiūrėjau į kraują pamiršusi visą skausmą. Nejučiomis apsilaižiau.
-Hale?-jo tylus balsas pasklido pro tuščią patalpą ir atsimušęs sudarė aidą. Nereagavau. Mano mintys bei instinktas liepė man pulti siurbti kraują. Tą ir ketinau padaryti, tačiau vaikinas žaibiškai atrakino mano riešą ir paslepė jį tarp savo dalnų. Dingęs kraujas nė kiek nesumažino alkio kuris dabar valdė mano protą.
-Kraujas. Duok. Noriu,-negalėjau suformuoti net sakinio. Ėmiau blaškytis ir stengtis ištraukti savo ranką ir iš jos pasimaitinti.
-Ne, negalima. Hale, girdi mane,-jis tvirčiau suspaudė mano ranką, norėdamas sukelti skausmą kurio nejaučiau.
-Duok, noriu, prašau,-jau vos neverkiau, tikriausiai taip jaučiasi narkomanai negavę dozės. Stipriai pastūmusi vaikiną ištraukiau savo ranką, tačiau protas ir alkis nebenorėjo mano kraujo. Jie norėjo, jog nužudyčiau jį. Užšokau ant jo ir jau ieškojau vietos įkandimui kai staiga jis mane apsuko ir prispaudė veidu prie sienos. Už nugaros suspaudė rankas ir kažko suleido, kas privertė mane vėl prarasti samonę.
---------------------Kiek vėliau---------------
Pabudau nuo skausmo rankoje. Pramerkusi akis pastebėjau, jog esu nebe tamsioje patalpoje, o gerai įrengtame kambaryje. Žvilgtelėjau į sutvarstytą ranką. Nieko nepamenu. Pamenu tik tai kaip trūktėjus ranką pasirodė kraujas. O kas buvo vėliau? Kaip aš atsidūriau čia? Netikėtai į kambarį užėjo keistuolis, kuris tikriausiai ir atsakys į visus mano klausimus.
-Kur aš? Kas nutiko? - ėmiau klausinėti pasirėmusi alkūnėmis ir kiek pakilusi iš guksčios padėties.
-Mano kambaryje. Kažkas nepatinka?-šyptelėjo.-Kas nutiko? Nutiko tai, kad tu pagaliau tapai tikra vampyrę,-jis atsisėdo priešais mane.
-Ką tu turi omenyje?-jau pilnai atsisėdau.
-Tai jog vakar vos manes nenužudei,-jis žvilgtelėjo į mane.Nustebusi žiūrėjau į jį. Aš negalėjau..Aš prisiminčiau. O ranka...kas ją sutvarstė? Mano žvilgsnis nukrypo į riešą. Vaikinas taipat žvilgtelėjo ir priėjęs arčiau paėmė jį į savo rankas.
-Ką tu darai?-pakėliau antakį.
-Aš pažiūrėsiu ar nepateko infekcijos,-jis pavartė akis.
-Tu ką, gydytojas?-norėjau patraukti ranką tačiau sulaukus jo pikto žvilgsnio nesijudinau.
-Ne, tačiau ilgą laiką gyvenęs tarp jų,-jis atsiduso ir nukreipė dėmesį į randą.
-Kodėl tu man padedi? Galėtum viską palikti taip kaip yra. Juk ketinau tave nužudyti,-tiesiai šviesiai paklausiau atsistodama.
-Sakykim, tu man patinki,-jis taipat atsistojo o jo veide atsirado keista šypsenėlė. Jis priėjo arčiau manęs ir mano kvėpavimas padažnėjo. Patraukęs man nuo veido plaukų sruogą jis tyliai bei paslaptingai sušnibždėjo....

Bam,nauja dalis! Soriuka už galimas klaidas ( dalis rašyta nepatogiu telefonu) laukiu nuomonių bei ★.
~zylouprincess