Gatvės žibintų šviesoje merginos plaukai žibėjo sidabru. Pamačiusi mane ji nusišypsojo ir pamojo prieiti. Prisiminiau tobulas jos žaliąsias akis ir visada raudonas lūpas. Žengiau žingsnį artyn, mergina, iš pradžių sėdėjusi, atsistojo. Štai čia aš supratau - reikia bėgti, tačiau buvo per vėlu. Krauju pasruvusios akys ir mirtį nešančios letenos - paskutinis dalykas, kurį mačiau...
***
Atsibudau išpiltas šalto prakaito. Pakėliau antklodę ir atsidusau iš palengvėjimo: nėra randų, tai buvo tik sapnas, nelemtas košmaras, Liza yra žmogus, ji negalėtu būti niekas kitas...
YOU ARE READING
Vienodi (Completed)
Horror"Dievinu vandens šnabždesį, jis sukuria iliuziją, kad esi ne vienas." „Tai įvyks, tai įvyks ir tu net nespėsi sumirksėti! Jie ateina! Nuo pat šios minutės nebesi saugus. Niekur nepasislėpsi, jie tave ras ir jau niekas tavęs nebeišgelbės!"
