Seniai seniai, kai dar Hitleris nedegino žydų, kai tu dar nebuvai gimęs, mielas skaitytojau, nebent tu vampyras ar dar kokia nemirtinga antgamtiška būtybė, baltai sodino magiškas bulves. Nežinia, iš kur jie jų gavo ar kaip tos bulvės tapo stebuklingomis, bet toks jau tas gyvenimas, kai esi baltas.
Žmonės iš magiškųjų bulvių virė dieviško skonio cepelinus. Dičkukuliai taip pat nebuvo paprasti - iš jų išsiperėdavo nuostabaus grožio būtybės - junikornai, kitaip dar vadinami vienaragiais.
Junikornai dieną pasiversdavo į dar nepražydusį gvazdikėlį, mat buvo grobuonys, bet tai neturi jokios logikos, mat paprastai slepiasi medžiojamieji, tačiau vienaragiai yra junikornai, o junikornai yra vienaragiai, tad nenuostabu, kad jie kažkiek suvokė savo svarbą ir slėpėsi nuo žmonių akių. Nors savo vertę padarai žinojo, jiem rūpėjo tik jie patys, tad šie savanaudžiai gyvūnai misdavo tik stebuklingaisiais cepelinais. Nei iš prakąsto, nei iš suvalgyto cepelino neišsirisdavo joks vienaragis, tad vienaragių rūšis nyko, kol liko tik vienas, paskutinis junikornas. Dar iki šiolei apie magiškuosius vienaragius sklando legendos.
ESTÁS LEYENDO
Super Panikės gvazdikėlių apsupty
AventuraIstorija apie nepakartojamus Super Panikių nuotykius, ieškant vienaragio. O tas vienaragis nėra paprastas - jis paskutinis savo rūšies atstovas. Tuo gyvūno ypatingumas nesibaigia - naktį jis keliauja, palikdamas sidabrinius pėdsakus, o dieną pasive...
