- Alisa? Išeik iš virtuvės, eime į kambarį žaisim stalo žaidimą.
- Aš tuoj, nusiplausiu rankas...
Tie žodžiai jai buvo praktiškai viskas, ji taip dievino vandenį, kad rankas plaudavo ilgiau nei pusvalandį.
Kai ji ateidavo, priglausdavo šlapias rankas prie paraudusio veiduko.
- Kaip nuostabu, tiesa? - vis klausdavo ji manęs.
- Kas nuostabu, Alisa?
- Jis gali būti ir šiltas ir šaltas, sustingęs ir skystas, juk tai... nuostabu?
- Verčiau sakyk šitaip, stingdantis ir deginantis, ledinis ir taškantis...
Ar vandens bijai?
YOU ARE READING
Ar Vandens Bijai?
Short StoryJi laikė jį savo rankose, norėdama, kad vanduo ten pasilktų amžinai. Rytas prasidėdavo su stikline vandens, dieną ji eidavo prie upės, vakare Alisa stovėjo žvelgdama į laikrodį, norėdama atsukti laiką atgal... norėdama vėl pajausti vandenį. Nagi ate...
