Malik?(Lt) [Z.Z] NUTRAUKTA

Part 42.

Louis

Po jos žodžiu iš kart pakėliau galva,ir pažėjau į jos nuverktas akis.

-Taip Louis,Aš tau atleidžiu-Pasakė ir stipriai mane apkabino.

-Zara-pasakiau ir apkabinau ja tai pat-Ačiū tau-pasakiau kai atistraukėm.

-Už ką?-Paklausė sutrikus,ir nusivalė su ranka šlapius skruostus.

-Ačiū kad man atleidai-Pasakiau su šypsena,Nes nemoku apsakyt to jausmo kaip aš džiaugiuosi jog ji man atleido-Princese,man tai daug reiškia-Pasakiau ir ji pagaliau išspaudė maža šypsena ant veido.

-Nagi stokis-Pasakiau ir ištiesiau jei ranka.

Zara

Giliai širdyje norėjau džiaugtis kaip ir Louis,Bet kai prisimenu Mama visa nuotaika išgaruoja..

Paėmiau Louis ranka ir atsistojau.Nusivaliau paakius kurie buvo,pajuode nuo verkimo.

-Louis!-Iš kito Ligoninės kampo sušuko Niall.

Abu atsisukom į tą pusę iš kur sklido garsas,Ka galiu pasakyt vaizdas privertė nusijuokt.

-Zara-Suurzgė jis kai jau buvo prie mūsų-padėk geriau,o nesijuok-pasakė ir aš nubėgus paėmiau maišą iš jo rankų.

-Pala pala čia mano-pasakė kai atidavė kava Louis.

-Pala ką?-Pasakiau-Tu nori pasakyt kad tas mažas maišas-parodžiau į maišiuka kuris buvo jo rankose-Yra mūsų?-Paklausiau sutrikus.

-Būtent,o dabar atiduok mano maista-pasakė ir atėmė iš manęs krepšį pilna maisto.Kur jam tiek tilps??

Tiesiog atsidusau ir sudribau ant kėdės.Nenoriu nei valgyt,Nei gert.

-Zara-iš Minčių mane pažadino Zayn balsas.

-Ko nori?-Piktai paklausiau ir pakėliau akis į jį.

-Mums reike pasikalbėt-Pasakė ir sudirbo šalia manęs ant kėdės.

Ughhh...Nejaugi čia apie tą pasimatymą? Taip taip,Aš į jį nenuėjau...Čia skaitosi kad paty Zayn Malik Palikau ant ledo...Nu jo...Nieks nepatikėtu jei pasakyčiau.

-Neturiu noro,dabar su kažkuo kalbėt-Pasakiau ir užsisukau į kitą pusę.

-Zayn!-Sušuko Niall ir tai privertė ir mane atsisukti.-Atstok nuo jos-pasakė piktai.

-O kas jei neatstosiu?-Paklausė pašaipiai Zayn.

-Tada stipriai pasigailėsi-Pasakė   Niall ir dėjo viena žingsnį į priekį arčiau Zayn.

-Ar tu tuo tikras?Paklausė piktai Zayn ir atsistojas dėjo žingsnį į priekį.

-Dar ir kaip tikras-pasakė piktai Niall ir Dėjo žingsnį dar arčiau Zayn.

-Tyl...-Zayn nebaigė sakinio nes juos pertraukė Louis balsas.

-Nustokit arba dinkit iš čia!-Sušuko Louis.

-Zara-Iš kažkur atsiradusi Alisha priėjo prie manęs-Buvau pas gydytoją-pasakė.

-Ką sakė?-Paklausiau sunerimus.

-Tavo mamai..-Pasakė ir pažėjo į mane liūdnų veidu.

-Kas Alisha?Kas mano mamai?-Paklausiau ir jaučiau kad Tas smalsumas tuoj sprogs iš vidaus.

-Jei prasidėjo vidinis kraujavimas,Jeigu jie tuoj pat jo nesustabdys.Ji mirs-Pasakė ir pažėjo į mane liūdnu veidu.
Kaip tik tuo metu pro priimamojo duris pralėkė kelios seselės ir du gydytojai.Čia kažkas blogai pagalvojau mintyse.

-Louis-Greitai nubėgau link jo ir puoliau jam į glėbį.

-Viskas bus gerai-pasakė ir stipriai mane suspaudė savo glėbį.

Visi riksmai,visi šūksniai,ir krentantys daiktai,pypsintys aparatai štai visa šita aš girdžiu iš tenai kur guli mano mama,Stoviu užsikimšus ausis Louis glėbį stengiuosi neverkt ir mąstyt tik apie gerus dalykus.kodėl taip sunku?Kodėl taip sunku galvot apie gerus dalykus? O gi todėl nes aš neturiu gerų prisiminimų,ir toli gražu nemanau kad ir mano ateitis bus graži.

-Zara-pradėjo purtyt mane kažkas-Zara girdi?-Dar vienas purtymas ir staiga lyg pabudau iš transo.

-Ką?-Pradėjau žvalgytis po visur ir bandžiau surast to balso savininką.

-Zara čia aš Louis-Pasakė ir paėmęs mano veidą atsuko į save.-Tau viskas gerai?-Paklausė ir aš vis dar kaip sumišus dairiausi po visur.

-Taip-pasakiau ir pasitraukiau nuo jo ir nuėjau atsisėdau ant kėdės.-Kaip mama?-Paklausiau Louis ir visų akys atsisuko į mane.

-Jei viskas gerai-Pasakė ir nusišypsojo dirbtina šypsena.
Meluoja,aš žinau kad jis meluoja.

-Tu meluoji-pasakiau ir mačiau ant jo veido sumišima-sakyk tiesa kaip mama?-Paklausiau dar kartą.

Louis atsiduso ir priėjo prie manęs.

-Mes nieko nežinom,Daktarai nieko nesako-pasakė ir aš tik linktelėjau galva.

Dabar yra 4:00 ryto ir aš vaikštau iš kampo į kampą,ir nežinau kur dėtis.Daktarai tyli kaip žemes pardavia ir nieko nesako.

-Zara,būk gera atsisėsk pagaliau-pasakė suirzusiu ir pavargusiu balsu Niall.

-Negaliu-pasakiau ir net nesiruošiau jo klausyt.

Jis tik atsiduso.

Ughhh...Alisha miega atsirėmus į Louis petį,O Louis miega padėjas galva ant Alishos kojų.Faina tiesa?

-Dieve mano Zara-Suurzgė Malik ir jau po kelių sekundžių nebejaučiau žemės po kojom.

-Paleisk-Pasakiau ir tuoj pat buvau paleista,bet per prievartą pasodint.

-Net nemėgink kažkur eit-pasakė piktai Niall.

Tiesiog nepatenkinta atsidusau,ir atrėmiau galva į sieną.

Mintys.Mintys.ir dar kartą Mintys.Jos man neduoda ramybės.

Kas kart į galvą lenda visokios mintys,Kaip mano mama?Kodėl nieks nieko nesako man?Kodėl visi daktarai vengia manęs? Nejaugi mama mi..  Ne Zara negalvok apie tai,tai netiesa.

Bet..Gerai pagalvojus tai ko aš čia rūpinuosi?Gi mes su ja susipykia,išėjom iš namų,ir jau nebelaikom jos mama....Bet gi ji mus užaugino,ir tik jos dėka mes dabar esam gyvi,Aš negaliu ant jos pykt,negaliu pykt dabar kai ji guli ant mirties slenkščio.Tik ne dabar

Nuvijau visas mintis šalin,ir pasidaviau miegui kurio man dabar labiausiai reikėjo.

                          ****

Sveikos mano ištikimos skaitytojos xd Tikiuosi nedingot dar 😂 Tai va,Rugsėjo 1d. Proga dovanoju jums daly 😁😀 Šiek tiek intrigos,ir veiksmo tikiuosi patiks merginos! 😘😘

Votinam ir komentuojam mažės 👍😘😍

Myliu ir iki!! ❤❤❤

P.S.Atsiprašau jei bus klaidų :))