2:43 ;; žinutės

73% priešpilnis

Gaivus pavasario oras, saulėtas rytas, atrodo nebegalėtų būti geriau, tačiau įtampa tvyranti kavinėje kėlė Laurai galvos skausmą. Ji kantriai laukė paslaptingosios merginos, kurios vardo nė nežinojo. 

Praėjo minutė, dvi, dešimt... Ir galiausiai, po penkiolikos, į vidų užėjo žavi tamsiaplaukė, kuri kažko ieškojo akimis. Mergina neatrodė vyresnė nei Laura. Tiesą sakant, buvo galima suabejoti ar mergina išvis buvo pilnametė. Jos gėlėta suknelė nedengė kelių, o makiažas buvo vos pastebimas, arba galbūt tokių pajuodusių paakių nebebuvo įmanoma paslėpti.

Kai jų žvilgsniai susitiko, Laurai per kūną nuėjo šiurpas. Staiga, laikas tarsi sustojo, o tamsiaplaukė žingsnis po žingsnio artėjo prie jos staliuko.

– Jūs Laura? – Merginos balsas šiek tiek drebėjo, taip pat kaip ir jos ranka. Laura linktelėjo, panelė prisėdo prie stalelio ir atsiduso. – Ką norėtumėt išgirsti? 

Klausimas šiek tiek suglumino Laurą, bet ji nusprendė nekreipti į tai dėmesio.

–  Gal pradėkime nuo to, kuo tu vardu?

Mergina linktelėjo. 

–  Dijana.

– Iš kur tu gavai mano numerį?

Akimirksniu Dijana suraukė kaktą ir Laura pradėjo jaustis labai nepatogiai.

– Aš... – Merginos žvilgsnis nukrypo kavos puodelio link. Ji pakėlė antakius, bet ir vėl greitai juos nuleido, kol jos kakta vis dar liko stipriai suraukta.

– Ar gerai jautiesi? – Lauros balsas skambėjo švelniai, bet tai nepalengvino situacijos.

Staiga, mergina sugriebė puodelį, trenkė jį į stalą. Šis sudužo, išliedamas kavą ant jos dailios suknelės. Laura šiek tiek atsitraukė atgal, vis dar sėdėdama kėdėje, tačiau visų žmonių esančių kavinėje dėmesys pasisuko į jas.

Dijana staiga atsiduso ir netikėtai puolė Laurą, stipriai rankomis smaugdama jos kaklą. Laura bandė priešintis, tačiau tai buvo beviltiška. Jos laimei, aukštas vyriškis tiesiog nuplėšė merginą nuo Lauros. Dijana dar kartą bandė priartėti prie jos, bet šį kart, Laura neapskaičiavo savo jėgų ir nustūmė ją nuo savęs. Dijana galva trenkėsi į stalelį ir sukniubo ant grindų, šukės smigo jai į kūną.

–  Kvieskit greitąją! – sušuko Laura, o pati priklaupė prie Dijanos.

Ji niekaip negalėjo suprasti kodėl taip nutiko ir kas dėjosi tos merginos galvoje, bet greitosios pagalbos sirenos padėjo jai blaiviai mąstyti.

Laura išsiprašė važiuoti kartu į ligoninę ir paramedikai nenoromis sutiko. Praėjus valandai, Laura kantriai laukė, kol prie Dijanos palatos pasirodys koks nors artimasis. Po kelių valandų nejaukaus sėdėjimo, galiausiai į palatą įėjo jaunuolis. Nors ir būdama koridoriuje, Laura girdėjo jo balsą, o tada ir Dijanos. 

Jie pykosi.

Po minutės, jis išėjo ir trenkė durimis. Laura krūptelėjo.

–  Palaukit! –  sušuko ji.

Vaikinas atsisuko ir Laura sugebėjo gerai įsižiūrėti į jo pajuodusį veidą. Greičiausiai jaunuolis mėgdavo stipriai išgerti. Jis buvo nesiskutęs bent kelias dienas, greičiausiai ir nesiprausęs. Nuo jo trenkė cigaretėmis ir prakaitu. Apskurę drabužiai irgi visai jos nežavėjo.

– Jūs pas Dijaną?

Vaikinas atsikosėjo. 

– Taip.

– Ar turėtumėt laiko su manimi pašnekėti? – Laura labai tikėjosi sulaukti teigiamo atsakymo.

– Tai jus ji užpuolė?

Laura linktelėjo.

– Tiesiog palikit ją ramybėje.

Ji greitai sumirksėjo ir akivaizdžiai parodė nepasitenkinimą.

– Atsiprašau, bet tai ji nepaliko manęs ramybėje paskutinėmis savaitėmis ir tai ji mane užpuolė. Gal man parašyti pareiškimą? Kavinėje buvo pakankamai liudytojų, kurie mane palaikytų.

Vaikinas susiraukė.

– Nesinaudokit ja, tik dėl to, kad neturit ką veikti. Žinau tokias kaip jūs. Išpuikusios ir pinigų pertekusios panelės. Tai kas, kad ji yra psichė? Dinkit iš čia. 

Jo žodžiai gėlė Lauros širdį ir jis neatsisukdamas išėjo, o ji liko nieko nepešusi.