motion

2.

-Alio?
-Ieškau Ebbie Evers.
-Tai mano mama, jos dabar nėra kuo galiu padėti?
Kitam laido gale tyla.
Jau norėjau sakyti, bet...
-Ava?
Dabar man pradėjo aiškėti...
-Nina? - žmogau, tai mano tetaaa...
-O dieve Ava!!! 10 metų negirdėjau!
Negalėjau tverti savam kaily. Tai mano teta. Po 10 metų. Wow.
-Taigi kam tau reikėjo mano mamos?
-Na iš tiesų, norėjau pranešti, kad mes pas jus truputį apsisvečiuosime,-girdėjau jaudulį ir kaip ji pabrėžė žodį apsisvečiuosime ir ta prasme... mes?
-Paprašysiu mamos tau perskambinti,- greitai padėjau ragelį. Aš nepamiršau ką ji padarė. Juk ji tą naktį išprovokavo Ellen važiuoti į tą suknistą vakarėlį. Žinoma tada ji per avariją žuvo. Tai ne pilna jos kaltė, bet aš jos nemėgstu, ji ne mano būdo. Ji taip pat šlykštisi manim. Bet man giliai nesvarbu. Taigi jai tikriausiai kokie 39-eri metai, nes kai ją mačiau paskutinį kartą jai buvo 29-eri.

Grižus mamai viską jai pasakiau.
-Mam, skambino Nina.
-Kas tokia?- žinojau, kad mama išgirdo.
-NINA.
-Jėzau nerėk, - pyktelėjo ji, bet paskui susiprato ir aš tai pamačiau iš jos minos,-Nina? Mama griebė telefoną ir ėmė karštligiškai spaudinėti skambinimo mygtuką, nežinomam numeriui kuris buvo Ninos.
Ninai atsiliepus mama kvyktelėjo, o aš išbėgus į kiemą nubėgau prie supynių ir pradėjau suptis. Ašaros bėgo is akių. Ellen, kad tu žinotum kaip aš tai Ninai norėčiau išmalt snukį. Tu vienintelė buvai tikras žmogus mūsų šeimoje, giminėje. Pasiilgstu tavęs. Prisiekiu ta kalė kentės, ne tik dėl tavęs.

Atsibudau. Visur buvo tamsu kaip šiknoj. Jėzau kaip aš kalbu. Pažiūrėjau į laikrodį - 7:00 AM. Jau švito. Pamačiau, kad guliu, ant žolės ir jei manęs niekas nepasigedo... Tai jo reiškias aš kaip visada forever alone gi, ir plius nežinau kokį įspūdį susidarė kaimynai mane čia pamatę. Nu gerai,
gi tik miegojau. Atsikėliau ir norėjau nueiti per terasą į savo kambarį, bet buvo užrakinta. Visos durys užrakintos. Wtf rimtai. Prie manęs nušoko mano katė ir aš vos negavau infarkto, ji pradėjo miaukt.
-Ko čia bl** miauki?- tariau susinervinusi. Po kilimėliu raktų nebuvo taigi tiesiog durnai atsistojau prie durų ir nusišypsojusi savo senai bobai kaimynei paspaudžiau durų skambutį. Mama atidarė duris.
-Kur buvai girtuokle?!
Kas jai daros, jėzau dauno sindromas suaktyvėjo?
-Am, kieme.
Mama atsiduso ir perpykus nusivedė mane į virtuvę.
-Klausyk ginčytis laiko nėra tai tiesiog sakau gal palysk po dušų nuvažiuok į rūbų parduotuvę ir pasiruošk, nes po maždaug 3 val. čia bus teta Nina, tad nedarai gėdos ir čiau,- susiraukusi mama išėjo.
Nuėjusi į savo kambarį išsitraukiau visas savo santaupas. Kagi reik pradėt keistis.

Tai va ne pati ilgiausia, bet stengiaus rašyt šią dalį.
💕💕💕