3.

109 7 3
                                    

Nusiprausus po dušu, užsidėjau tiesiog paprastą baltą suknelę ir flip flops'us.
Užsimečiau mėlyną mažą kuprinytę, plaukus susirišau į ponytail'ą ir galiausiai išsikviečiau taxi ir pradėjau savo kelionę į New York.

Po ilgo vaikščiojimo mieste pagaliau priėjau Times Square. Toliau paėjus buvo belenkiek parduotuvių. Užėjau į Forever 21. Čia tai suprantu, dievas. Aš įsimylėjau parduotuves. Žinau, kad išleisiu labai daug pinigų, bet tiesiog negaliu atsispirti. Nusipirkau Nike džemperį, šortukus, kadangi liko nebedaug pinigų dar nusipirkau Adidas 
Superstar'us ir galiausiai pasikirpau ir nusidažiau plaukus į rose
gold spalvą (foto viršuj).
Viskas užtruko beveik 3 valandas. Taip, kai grįšiu Nina tikriausiai jau bus pas mus ir kai įeisiu pervers mane žiauriu žvilgsniu, o paskui pakomentuos apie mano stilių figūrą ir t.t. Bet aš jai vistiek atsikeršysiu. Ne greitai, tiesiog žlugdysiu ją po dalelę. Važiuodama taxi į savo priemestį tiesiog galvojau, kad man specialiai reikėjo pasiklyst New York'e ir paskui užmigt prie kokio konteinerio, nes nenoriu rodytis namie ir gyventi su Nina.

Pagaliau privažiavau namus ir susimokėjus taxi nenoriai išlipau jos. Kiek keistoka, nes prie garažo nebuvo mašinos, taigi tėvų nebuvo, gal išvažiavo į oro uostą?

Namuose tai pat buvo tyla, taigi reikia džiaugtis paskutiniais tylos momentais. Nupėdinus į kambarį, kampe numečiau savo pirkinius, ir išėjus pro terasą į kiemą, atsisėdau, ant supynių kurios buvo pakabintos po didžiule akacija. Dabar buvo maždaug septynios vakaro ir dangus buvo nusidažęs rožine, mėlyna spalva, keli plunksniniai debesėliai plaukiojo dangumi ir tai mane ramino. Ramino mintis, kad vakarais nereikia daryti namų darbų, kad vakare galiu basomis vaikščioti po žolę, šiltam vėjeliui pučiant eiti prie paplūdimio ir ištikrųjų džiagtis vakarus leidžiant ramiai, o ne kaip kokiai Megan gulėt iškruštai krūmuose. Kartais pasigendu savo sesers ar draugų, bet aš pripratus, kad ir kaip tai žudytų mane iš vidaus. Visi sako, kad turiu viską, bet aš nieko neturiu.
Mano apmąstymus nutraukė mašinos burzgimas. Jie čia! Aš greitai pasileidau į kambarį, kad bent kiek aptvarkyčiau jovalą, ten, nes nežinai ką Nina jį pamačius pasakys. Man jau užtenka kartų kada ji man pridarė gėdą. Girdėjau rakinamų durų garsą ir tiesiog apsitvarkius išvaizdą, kaip psichopatė stovėjau prieš duris ir laukiau kada jie įeis.
Pagaliau pasigirdo balsai, ir aš įkvėpusi ryžtingau palenkiau durų rankeną ir išėjau į svetainę. Nustebau pamačiusi ten tik mama ir tėtį.
-O kur Nina?-paklausiau.
-Palauk, ji dar daiktus traukia iš bagažinės. Kristoferi aik padėk Ninai!- sušuko tėčiui, rinkdama nuo kavos staliuko puodelius.

O aš jau vyliausi, kad ji neatvyks. Jau girdėjau prie atidarytų lauko durų balsus... ir vieną negirdėtą.

Nu nors 1 vote duokit :'((

motionWhere stories live. Discover now