Jausmas, kai esu tokia beviltiška, jog į savo instagram (tikrąjį) profilį keliu nuotraukas į istoriją vien tam, kad patikrinčiau ar lietuvių berniukas žiūri mano nuotraukas. Ir jis žiūri. Ir dar vienas pirmųjų. T.y. Pirmas po mano draugės. Wtf is going on? Ta prasme, kodėl jis manęs ne unfollowino iš viso, juk aš, kaip kokia nesveika jam rašiau iš kito profilio? Jaučiuosi daug prasčiau, kai jis žiūri mano nuotraukas, nei nežiūrėtų. Nes tada aiškiai žinočiau, kad mokykloje jam būtų nusispjaut ir galiu laiminga į ją eiti su spuogu ant kaktos ir dėjusi ant viso pasaulio, bet ne dabar teks dažytis ir atrodyti fucking gorgeous vien dėl to, jei jis sekundei sugalvotų žvilgtelėti, kad neatrodyčiau tokia ugly, kokia esu. Jis man suteikia vilčių ir tai darosi graudu. Dėl minčių apie jį nesugebėjau susikaupti padaryti rusų skaidres apie Ermitažą (patarimas: 11-toje klasėje nesirinkit rusų).
Takaja my weird life
With big Love - Gabija ❤️
P.s. Sekit mane instagrame: rutgabija 😄
P.p.s. Jei nieko su lietuvių berniuku neišeis, tai Kalėdų proga atskleisiu jo instagramą (žiauri aš) galėsit parašyt: "Ko atstūmei Gabiją?" 😂😂
YOU ARE READING
Weird me (Lietuviška)
RandomNesąmonių pilna knyga kur rašysiu savo keistas mintis, fetišus ar šiaip faktus apie save ir realiai tikriausiai tai niekam neįdomu, bet stengsiuosi sudomint. (READ VOTE COMMENT) ❤️