Keistas jausmas, kai po tiek ilgų galvojimu, kaip man patinka lietuvių berniukas, suprantu, jog man iš tikrųjų patinka Džedas (kaip daug kartų sakiau, kartoju ir vėl, jo vardas pakeistas), vaikinas, kuris užimtas ir su savo mergina draugauja jau metus ir beveik du mėnesius (That's creepy that I know when they became couple). Būtent vakar mane aplankė tas jausmas, kokį jaučiau rugsėjo pirmąją, lygiai tas pats. Mintyse sukosi tik "We have to be together!". Bet kodėl mes nesame? O čia daug aplinkybių. Pirmoji ta, jog jo vardą sužinojau tik praėjusių metų rugsėjį, o iki tol aš galvojau, jog jis vyresnis už mane ir tikrai ne mano metų. 2. Kai sužinojau jo vardą jis kaip tik pradėjo čiešinti savo dabartinę merginą. 3. Jam kažkada nusiunčiau "👍🏼" ir jis parašė "NP" (iš vienos pusės normalus atsakymas iš kitos nelabai)
4. Jis tikriausiai žinojo, jog man patiko ir jam, kaip ir visiems vaikinams, buvo nusispjaut.
Tarp hidden failų telefone vis dar turiu 2 nuotraukas, kuriose esu sufotošopinta šalia jo (That's creepy).
O tiek vakar, tiek šiandien skaitau "Love me like you mean it" ir tikiuosi, kad taip nutiks per šimtadienį, per išleistuves, paskutinį skambutį, kažkada kitais metais.
That's sick. Nebežinau, ką daryti.
Takaja my weird life.
With big Love - Gabija
YOU ARE READING
Weird me (Lietuviška)
RandomNesąmonių pilna knyga kur rašysiu savo keistas mintis, fetišus ar šiaip faktus apie save ir realiai tikriausiai tai niekam neįdomu, bet stengsiuosi sudomint. (READ VOTE COMMENT) ❤️
