The Internship
-Šios sesijos pabaiga bus kiek kitokia, nei jūs, mieli studentai turėjote anksčiau. Pradėkime nuo to, jog visą savo atostogų savaitę aukosite atlkdami praktiką „Šventosios Marijos ligoninėje".- atsikrenkšdamas ištarė dėstytojas.- Taip pat, turėsite galimybę taikyti įgytas žinias per paskaitas realiuose situacijose, kaip tarkim smulkūs žmonių sužeidimai, sunkios traumos po mašinos avarijos ir įvairios chirurginės paskirties problemos. Pasibaigus praktikai, kiekvienas iš jūsų turės atsiliepimo lapą, kurį užpildys tuo metu jums vadovaujantis asmuo. Ar mes turime klausimų?.- Dėstytojo akys, slinko per visą, plačią auditoriją.
-Dėstytojau, o ar tai kažkiek prisidės prie mūsų galutinio baigiamojo įvertinimo?.- Paklausė, mergina.
-Įtakos tam turės, tačiau galutiniai tai nenuspres jūsų baigiamojo, noriu jums pasakyti tik tiek, jog ši praktiką, duos jums daugiau įgūdžių, kurių universitete paprastai negausite, taip pat ir galbūt darbo vietą, o kas gi jos nenori.- nusijuoke dėstytojas.- Tačiauiškart jums pasakau, esu jus suskirstęs į grupes. Kadangi mes turime tik dužmones, kurių ateities planai yra labiau linke į chirurgija, juos paskyriau šiapraktiką atlikti kartu, tai yra Gigi Longor ir Niall Horon. Visus kitus taip pat paskirsčiau, o kadangi paskaita eina į pabaigą, visi likusieji prieikite prie manęs. Manau jums pasakiau viską ką norėjau, sekmės vaikai.- nusišypsojo dėstytojas.
-Gigi ar tai ne šaunu, turėti galimybę padėti sužeistam žmogui, tuo pačiu pasijusti kaip tikrai gydytojai?-Džiaugsmingai į ausį sucypė Mariale.
-Taip tai šaunu, tačiau ne su Niall Horan.- sukandau dantis.
NIALL HORAN POV.
-Harry.- suburbėjau, kai jis niekaip negalėjo nustoti juoktis.
-Atleisk bičiuli, tačiau kaip tu galėsi dirbti su mergina, kurios tikriausiai vienintelės nesugebi pakęsti, tave net jos kvėpavimas siutina.- gaudydamas kvapą kalbėjo Harry.
-Klausyk, tai tiesiog geras darbo pasiūlymas, jis man ant lėkštutės ir tai visai nesvarbu kas bus šalia manęs, susitvarkysiu su tuo.- pergalingai nusišypsojau prieš trenkdamas draugui į šonkaulius.- O dabar eime, noriu ko nors užvalgyti.
-Taip, taip.- sudejavęs nuo neseniai patirto skausmo, Haris pagaliau atsitojo ir mes pradėjome eiti link durų. Akies krašteliu mačiau kaip Gigi artėja link išėjimo, tačiau štai čia kaip ir kiekvieną dieną, mes sustojame prie durų.
-Eik.- suirzau. O ji tik susiraukus nužiūrėjo mane.- Ar girdi Gigi, eik.- kiek garsiau pasakiau.
-Po tavęs.- ji nusišypsojo. Jūs tikriausiai nesuprasit, kodėl mes taip ginčyjames dėl kažkokių durų, tačiau ji visada manė jog pirmiau išeina tas kuris negerbia kitų žmonių, tai tik įrodo koks geresnis esi už kitą. Keistas prasimanymas, tačiau niekada nenorėjau toks atrodyti, negalvokite jog tik prieš ją, ji buvo mažiausia mano gyvenimo dalis, prisiekiu, tačiau jos kvėpavimas vienoje patalpoje su manuoju atrodė neįmanomas ir šitaip nemėgti žmogaus, be priežasties ištiesų yra įmanomą.
-Šūdas.- ji nusikeikė ir pirmoji išėjo pro duris. Viskas kas man liko tai pergalingai nusišypsoti ir mestelti į ją, ta pergalės pilną veido išraišką.
-Susitiksim per praktiką.- surėkiau.
-Niall ji neateis jei šitaip su ja elgsies.- stumtelėjo mane Harry.
-Ji ateis.- nusišypsojau.
Kolkas tik tiek, nieko daugiau apie šia istoriją nenoriu sakyti, tikiuosi jums patiko. Perskaite dalį žinau ką pagalvojote, tačiau nesuklyskite ir ačiū tiems kas perskaitė. :)