Antras skyrius!

114 15 1
                                    

Tas pats rytas 06:34

Atsikėlusi nuėjau į vonios kambarėlį, kelis kartus perbraukiau su šepečiu savo plaukus, išsiploviau dantis ir su tušu perbraukiau per blakstienas. Grįžus atgal į kambarį apsirengiau juodus džinsus ir juoda "adidas" maikutę. Skubėdama išėjau į kolidorių, bet iškart pasigailėjau. Ten stovėjo Harris prie mano kambario durų ir žiūrėjo į mano akis.
Net nepažiūrėjus į jo akis nuskubėjau į pirmą aukštą. Tėvai miegojo savo kambaryje, todėl namuose buvo tylu. Pasiėmusi iš šaldytuvo jogurtą atsisėdau ant kėdės. Baigiusi valgyti jogurtą išskubėjau mautis batų, nes vis dėlto nusprendžiau, kad nekažkas būtų jei sutikčiau brolį kolidoriuje. Apsimovusi batus išėjau iš namų. Iki mokyklos kelias nėra ilgas, bet ir netrumpas. Eidama gatve sustojo BMW X5 ir prasidarė mašinos langas.
- Kale sėsk nuvešiu.
- Nereikia, turiu kojas ir nueisiu pati.
- Kaip nori.- Pasakė Harris ir išskriejo Tviordico gatve.

Po pamokų 14:26(namuose)

Grįžusi namo nieko nelaukus įėjau į kambarį ir nusimetusi kuprinę prie stalo atsisėdau ant kėdės. Išsiėmiau iš stalčiaus didelę rudą medinę dėžutę. Ji buvo mano močiutės, todėl labai saugau. Dėžutė turėjo spynelę, o raktas buvo ant mano kaklo pridėtas prie pakabuko. Nusiėmiau grandinėlę ir atrakinau dėžutę. Iš jos išsiėmiau knygelę ir tušinuką. Nulipus nuo kėdės nuėjau prie lovos ir atsiguliau. Atsiverčiau tuščią lapą, pasiėmiau tušinuką į ranką ir pradėjau rašyti :

"Mielas Dienorašti,

Šiandien vėl viskas ėjosi sunkiai kaip ir kiekvieną 'mielą' dieną. Kiekvieną rytą,vakarą ar netgi naktį prisimenu kiekvieną brolio mušimą, prievartavimą. Aš tiesiog noriu numirti ir leisti jiems toliau gyventi, taigi niekas nepastebės kai aš išeisiu iš šio gyvenimo ir tiek. Taigi aš niekam neįdomi ir nereikalinga."


Skruostu nuriedėjo kelios ašaros, bet greitai jas nuvaliau.

-Elena ateik į apačią.- pasiėmusi sąsiuvinį ir tušinuką išėjau iš kambario. Nulipau į apačia ir atsisėdau ant kėdės virtuvėje. Ir pažiūrėjau į mamą klausiamu žvilgsniu.
- Nueik į parduotuvę, štai sąrašas.
Parašiau ant lapuko "ok" ir ėjau mautis batus. Išėjusi pro duris išėjau iš kiemo ir pradėjau eiti gatvele link parduotuvės.

Harry pov.

Išgirdau kai kažkas trinktelėjo durimis. Išėjęs į kolidoriu nuėjau prie Elės (Elenos) durų ir pasibeldžiau. Niekas neatiderė, todėl atidariau duris ir įėjau į kambarį. Kambaryje nieko nebuvo. Bet mano akį patraukė knygutė numesta ant lovos. Priėjau prie lovos ir ją paėmiau į rankas. Mano akys tiesiog iššoko kai pamačiau paskutinius du sakinius. Balsas viduje šnibžde šnibždėjo, jog tai mano kaltė. Bet ar ji tiesiog išdrįstu tai padaryti ?

Elenos pov. 18:48h

Praėjo jau 2 valandos, o namo aš dar nesiruošiu grįšti. Su pirkinių maišu patraukiau link savo namų. Buvo tamsu, o šitas rajonas dar baisus. Išgirdusi žingsnius už savęs pagreitinau ėjimą. Pasisukus iš kampo išlindo 2 vaikinai. Jie buvo žymiai aukštesni už mane, todėl teko man pakelti galvą į juos.
- Kur vaikštai viena ?- paklausė brunetas.
- Aš ėjau namo.- pasakiau.
Jau ruošiausi eiti, bet mane pagriebė blondinas už rankos.
- Aš Niall, o čia Louis.- Parodė į brunetą.
- Elena, draugai vadina Ele,bet jų aš neturiu

Akyse jau buvo galima matyti ašaras, kurios jau nori ištrūkti.
- Ei, Ele, ar viskas gerai ?- pasakė Louis, apkabino mane ir atsitraukė.
- Taip, man jau laikas.

***

Grįžusi namo, nunešiau produktus į virtuvę ir staiga pajutau ant peties ranka. Labai išsigandau.
- Kur buvai?
- Koks tavo reikalas.- pasakiau ir pasigailėjau.
Jo akys tapo tamsios lyg anglis. Jis pakėlė ranką, o aš stipriai užsimerkiau. Jis ranką įvėlė į savo plaukus.
- Tu manei jog aš trenksiu ?- paklausė ir nusisuko nuo manęs.
- Aš aš...- pasakiau.- Taip.
Ir tada išbėgau iš virtuvės į savo kambarį.

Sveiki. Tai buvau kažkada įkėlus jau tas dalis,bet mane privertė įkelt iš naujo :D Žinau, pradžia yra prasta, bet manau kol įsivažiuosiu į rašymą viskas pasitaisys. 

|~Dėl Mūsų Likimo Ir Žvaigždės Kaltos~|Where stories live. Discover now