Gangsters Above The Love(Zayn Malik LTU)

20 dalis

-Žinai, Zayn. Jau seniai norėjau viską baigti...-sušnibždėjau.Ir tikėjausi, kad Zayn to neišgirs.

-Ką?Ką čia kalbi, Lex. Gal visai jau nudurnėjai?!-pakėlė balsą jis, o aš įsitempiau.

-Leisk man pabaigti.-suburbėjau.

-Pabaigti ką?Jei gyvenimą, tada šokam kartu, o tada jau amžinai manęs neatsikratysi, o jei sakynį, tada tęsk.-piktai suburbėjo, o aš tik šyptelėjau.

-Norėjau viską baigti tą pačią pirmą dieną kai mane užkalbinai....- nutęsiau.- Juk prisimeni, kad mes pirmą kartą susitikome tame parkelyje, kuriame yra nedidelis ežerėlis.- paklausiau ir jis linktelėto. Nusisukau nuo jo ir žvelgiau į tolimą, pasinėriau į savas mintis, bei prisiminimus.

*****Prisiminimo pradžia*********

Ėjau asfaltuotu takeliu, kuris vedė prie ežerėlio, kuriame nusprendžiau viską baigti. Taip žinau man tik 12 su puse, bet mano mama mirė, o tėvelis po to visiškai pasinėrė į darbą ir aš jo nebematau. Namuose būnų viena, mokykloje iš manęs tyčiojasi, draugų neturiu, niekas manimi nesidomi. Gal tėvelis dėl kažko kaltina mane? Mano veideliu pradėjo tekėti šlapios ašaros, kurios žeidė labiau nei atrodė iš šono. Atsisėdau ant suolelio ir pradėjau mąstyti apie viską. Aš dar labai maža negaliu sau nieko daryti.... Bet pasidarysiu.... Bet aš bijau.. Nu ir kvailė aš atėjau čia bereikalo, aš net plaukt nemoku... Jei prie manęs niekas neateis ir neužkalbins tikrai viską baigsiu, nesvarbu kas tai būtų. Kad ir tas pats berniukas, kuris man patinka, bet juk jis tyčiojasi iš manęs, jis nieku gyvu neitų prie manęs.. Kokia aš keista, kalbuosi su savimi savo pačios mintyse.Na, o kur daugiau ir su kuo man kalbėti..

Kai atsistojau ir jau norėjau bristi į ežeriuką, mane sustabdė balsas:

-Labas, Lexy!-sušaukė.. O gi pats Zayn Malik, tas pats berniukas apie kurį pieš tai kalbėjau savo galvoje.

-Ko tau reikia,Zayn?-piktai paklausiau jo.

-Am, tą... Gal galėtum už mane padaryti mtematikos namų darbus?-paklausė atkišdamas savo sąsiuvinį.

-Kokia man iš to nauda?-susidomėjusi paklausiau.

-Nekibsiu prie tavęs savaitę.-pasakė, o aš tik linktelėjau, ir jis nubėgo tolyn.

Na ką.. Jis mane užkalbino, vadinas teks grįžti namo nieko nepadariusiai, tik pasidvigubinusi matematikos namų darbų kiekį. Na bent nekibs prie manęs.

******Prisiminimo pabaiga*******

-Tu irgi prisiminei tai, ką tik?-su šypsena veide paklausė Zayn

-Taip...-atsidusau.-gailiuosi, kad to nepadariau prieš tau ateinant..- sumurmėjau, o Zy kūnas įsitempė.

-Net negalvok apie tai. Aš draudžiu tau apie tai net mąstyti!-piktai iškošė jis man.

-Ir kamgi aš tau reikalinga,Zayn?Kad pamylėtum ir paliktum?Kad suvedžiotum ir įskaudintum?-piktai paklausiau.

-Nea..-nutęsė-kad šerčiau, mylėčiau ir niekada nepalikčiau.- ai pasakęs Zayn mane pabučiavo.

Atsakiau į jo bučinį. Jis jau prašė įėjimo į mano burną, bet visą šį nuostabų jausmą nutraukė Zayn skambantis telefonas. Jis atsitraukė ir atsiduso.

-Klausau.-piktai ir griežtai pasakė, taip,kad net mano kūnas įsitempė. Staiga Zayn akys sušvelnėjo ir jis nusišypsojo.-sveika saulyte.-linksmai sukikeno.Saulyte?Ką?Nejaugi jis šiuo metu kalbasi su kita?-Safaa,dabar aš sudrauge.-pasakė gan piktai, o aš vis dar mąsčiau su kuo jis čia kalba.-ne ji nežaidžia su barbėmis ir nežino kaip sutaisyti tavo barbes.-kai jis pasakė žodį barbės suvaikėjau.

-Taip odievee, barbėėsssss!!!-rėkiau kaip nesveika,o jis žiūrėjo į mane kaip į nesveiką.

-Tai, nori važiuoti pažaisti su barbėm?-paklausė,o aš palinkčiojau.

-Safaa, mes tik pabūsime sutaimi, bet nežaisime. Gerai?-meiliai paklausė. O iš telefono išgirdau vaikišką šaukimą :

-Mama!Zayn atvažiuoja su savo drauge.- šaukė kažkokia maža mergaitė.O dieve tai juk Zayn sesutė Safaa. Ten bus ir Zayn mama. O dieve kur aš papuoliau..

-Na ką važiuojam?-linksmai paklausė.

-Aha....Va-važiuo-jam..-sumikčiojau, o jis tik nusijuokė.

-Kokia tu juokinga.-pasakė, o aš nesupratus pasižiūrėjau į jį 'paaiškink' žvilgsniu.-tai tik mano šeima...-nutęsė.

-Taip tai tavo šeima,supranti?TAVO ŠEIMA!-surėkiau.

-Viskas bus gerai, patikėk manimi-nusišypsojo.

-Kas bus jei aš jiems nepatiksiu?Pasižiūrėk kaip aš apsirengusi, kaip kažkokia kekšė, o tu vežiesi mane į savo namus...- nutęsiau.

-Tada važiuojam pas tave.-pasakė nusišypsojęs ir pabučiavo mane.

-Tu pas geriausias!-sušukau.

-Ir pats žinau.-didžiuodamasis savimi pasakė.

-Savimyla.-suprunkščiau.

-Ir visas tavo.- nusišypsojo, o aš išsišiepiau kaip makaka.

Kai privažiavome mano namus pirma nubėgau į namus ir iš kart į savo kambarį, persirengiau į paprastus drabužius, ir nusiploviau visą makiažą, jau ėjau prie makiažo staliuko, kad pasidaryčiau neryškų makiažą, bet pasigirdo didelis sprogimas.

-Zayn!!!-visa persigandusi sušukau, bet atsakymo neslaukiau, todėl dar labiau įšsigandau...