Gangsters Above The Love(Zayn Malik LTU)

21 dalis

-Zayn?!!-sušaukiau, bet atsakymo nesulaukiau tai išgąsdino mane dar labiau. Mečiau visą makiažą ir bėgau ieškoti Zayn..

-Lex!?- pasigirdo šauksmas ir atrodo, akmuo nuo širdies nusirito.- o dieve, Lex, kaip aš persigandau..- sumurmėjo apkabinęs mane kai tik pamatė laiptų viršuje.

-Aš išsigandau ne ką mažiau... Net negaliu pagalvoti, kad galėčiau tavęs netekti...-net ašaros pradėjo kauptis akių kampučiuose.

-Ėj paklausyk manęs, Lexy, aš tavęs nepaliksiu kaip ir tu manęs. Jeigu mirsim tai tik kartu senatvėj sava mirtimi, tik taip ir niekaip kitaip. Suprtai?-paklausė, o aš tik palinkčiojau galva.-ar tu verki? - sukikenęs paklausė.

-Žinoma, kad ne durneli...- sumurmėjau į jo kietą krūtinę.

-Kur gi ne.-prunkštelėjo.

  -Taip,taip ir toliau prunkšk kaip koks arklys, galėsi tą patį padaryt kai neduosiu tau mėnesį...-nutęsiau juoko forma, aš žinau, kad mes dar nepasimylėjome, bet mąstau apie tai juk tai Zayn... Labiausiai bijau, kad po to jis manęs nepaliktų..

-Jei jis tik to ir nori?- paklausiau savęs mintyse.

-Tu ir taip man neduodi, tai dar mėnesį aš galiu ištvert lengvai.-vėl prunkštelėjo, kas jam čia pasidarė su tuo prunkštimu. Gal suarklėjo? (neklauskit xd)

-Tai nori pasakyt, kad vis dėl to, aš tau reikalinga tik dėl to?- nusiminusi paklausiau.

-Ar mes ir vėl grįžtame prie temos, kurią jau seniai apšnekėjome?-paklausė.

-Taip.-linktelėjau- o ar tu bandai pakeisti pokalbio temą?-paklausiau su pakeltu antakiu, o jis nustatęs nekaltutį žvilgsnį nusuko akis.-o dieve Zayn.... Tu toks šiknius.-pasakiau.

-O ko tu tikiesi, Lexy? Aš esu vyras ir man reikia malonumo, kurį gali suteikti tik tavo kūnas.-sumurkė Zayn.

Aš matau kur jis lenkia, bet aš tikrai su juo nesimylėsiu. Tik ne dabar, jei jis nebus švelnus?...

-Ne, Zayn, aš tikrai nesimylėsiu su tavimi. -atsakiau, o jis nustebęs pakėlė antakius.

-Ką? Kaip tai? Ar aš tavęs nejaudinu?-paklausė suglumęs.

-Ne, ne tame esmė. Aš nenoriu to daryti su tavimi dabar. Po kelių mėnesių gal, bet tikrai ne dabar..-atsakiau.

-Gerai,aš lauksiu kiek reikės,mažyte.-pasakė man Zayn ir saldžiai pabučiavo į lūpas.

-Mes važiuosime pas tavo šeimą ar ne?-pasiteiravau.

-Žinoma,žinoma. Bet ar tau neįdomu kas ten sprogo?-pakėlė antakį Zayn.

-Zayn, ar tu bandai nukreipti temą, kad nebenorėčiau važiuoti susipažinti su tavo šeima?-pakėliau balsą.

-Ką?!-nesuprato Zayn.-Ne, Lex, žinoma ne. Manai jei nenorėčiau to, stengčiaus dėl tavęs? Koks man tikslas to nenorėti? Tu esi mano moteris ir turi pažinti mano šeimą. Aš tavo tėtį juk pažįstu, nors ir ne iš geriausios pusės, bet tu apie mano šeimą beveik nieko nežinai.- rimtai pasakė Zayn.

-Gerai,Zayn... Atsiprašau, myliu tave.-sušnibždėjau nuleidusi akis iš gėdos. Ore tvyravo tyla, laukiau kol Zayn atsakys, kad myli mane, bet to nebuvo. Pakėliau akis ir mačiau kaip Zayn išsišiepęs žiūri į mane.-kas tau yra? Ko čia šypsaisi kaip koks psichas?- paklausiau nusijuokusi.

-Nes aš ir esu išprotėjęs dėl tavęs, mažute. Aš myliu tave labiau už gyvenimą.- sušnibždėjo ir pabučiavo mane.

Bučinyje jautėsi tiek  daug jausmų, meilės. Ir tik tą akimirką kai jau maniau, kad praradau jį, supratau kaip stipriai man jo reikia. Zayn.... Vienas žodis, keturios raidės, kurios mano pilve ir galvoje sukelia samyšį.. Atrodo aš jį myliu, bet tuo pačiu jis mane ir erzina... Kartais galėčiau j užmušti savomis rankomis, o kartais galėčiau užmušt dėl jo bet ką...