REVENGE

1

Kiekvienas žmogus turi savo istoriją - manoji dar tik prasideda.

Gimiau dar tada, kai mano mama ir tėtis nekentė vienas kito. Jų santykiai buvo subyrėję į smulkiausius šipulius, ir tai tik dėl tėčio kaltės. Jis siekė sugniuždyti mamą ir ji buvo per silpna pakelti visą tą skausmą susikaupusį jos širdyje. Tad mama paliko tėtį, o jis vis dėl to išvyko iš šalies.

Bet vis dėl to, kad ir kiek jie skausmo patyrė, kiek daug visko iškentėjo, galiausiai meilė nugalėjo. Tad šiandien aš gyvenu mylinčioje šeimoje.

Iš išvaizdos esu tikra tėčio kopija, bet charakterį ir figūrą paveldėjau iš mamos. Mano rudos akys, tarsi skystas šokoladas, plaukai tamsūs lyg naktis, putlios ir neseniai prisirpusi vyšnia lūpos - visa tai tėčio nuopelnai. Jaunystėje jis buvo tikras merginų magnetas, bet papildomi metai pridėjo jam vyriškumo.

Ir dabar mano tėtis traukia moterų akis, bet jam svarbiausia yra mano mama, kuri išvaizda nė kiek nenusileidžia.

Jos šviesūs plaukai, dažniausiai būna palaidi, kas tėčiui labai patinka, siekia juosmenį, rudos akys, kiek šviesesnės nei mudviejų su tėčiu gražiai įrėmino jos veidą. Lūpos tokios pat putlios kaip maniškės, bet ne tokio rausvo atspalvio.
Nors jos kūno sudėjimas, kaip ir mano, yra gan smulkus, bet mamos negalima pavadinti silpna moterimi.
Ji yra stipriausia mano pažįstama moteris, kuriai teko patirti šitiek skausmo gyvenime. 

Mano tėvai, tai pavyzdys man. Kartu jie neįveikiami. Saugo tai, kas jiems brangu. Jeigu jaučiasi prastai, nenešioja melo kaukių, kad paslėptų visą tai.

Jau nuo vaikystės žinau, kad gyvenimas nėra kažkokia išgalvota pasaka, kurioje vyrauja taika ir laimė. Ne.
Gyvenimas pilnas skausmo, pykčio, liūdesio bei vienatvės. Žmonės nebemoka taip mylėti vienas kito, kaip kadaise. Nors aš esu dar tik paauglė, bet suprantu, kad gyvenime nėra svarbiausia suknelės ir berniukai.

Gyvenime svarbiausia yra šeima. Ji yra visų ramsti ir prieglobstis, užuovėja nuo baisiausių audrų bei negandų. 

Mano tėvai nuo manęs neslepia nieko. Žinau, kad tėtis kadaise buvo žiauriausios mafijos grupuotės vadas, visų galva. Jis žiauriai kankindavo žmones tol, kol jie patys maldaudavo būti nužudyti. Praeityje, tėtis ne kartą buvo trenkęs mamai, bet už kiekvieną iš jos akių išriedėjusią ašarą dėl jo kaltės, jis jai atsiperka.
Gėlės, saldainiai, gražiausios suknelės ir papuošalai dažnai atkeliauja į mūsų namus. Mamai žinoma tas ne itin patinka, nes jai nereikia nieko daugiau, tik manęs ir tėčio.

Jokie daiktai neatstos meilės. Visi tą puikiai žino ir supranta.

Kai man buvo vos du metukai, mano mama buvo pagrobta tėčio pikčiausio priešo - Randy Smith. Jis norėjo atkeršyti tėčiui ir nuversti nuo posto, bet tai tik suvedė mano mamą ir tėtį vėl drauge. Nes Randy norėjo panaudoti mano mamą kaip keršto įrankį, bet viskas atsisuko prieš jį patį. Nors ir praėjus trejiems metams po mano mamos dingimo, tėtis nepasidavė ir jos ieškojo. Nenuleido rankų, kaip padarytų kiti vyrai ir nepasidavė nė vienos moters kerams. Nes nei viena iš jų nebuvo mano mama.

Amnezija nebuvo amžina, ir mamai nukritus nuo laiptų bei atsidūrus ligoninėje, daktarai išsiaiškino visą tai. Tėtis jau ligoninėje būdamas suprato, kad tai yra mano mama. FTB visą tai tik patvirtino.

Randy šiame pasaulyje jau seniai nėra. Mano tėvai atkeršijo už visą skausmą ir kančias suteiktas jiems. Bet aš jaučiu, kad tai dar ne pabaiga.

Jaučiu, kad netrukus kažkas įvyks tokio, kas pakeis visų mūsų gyvenimus. Įskaitant ir manąjį.