Svajuko Dramblionės 🐘(STOP Kol kas)

Išdidingoji👠

Prisislinkau arčiau mūsu veidai buvo vos keliais centimetrais viens nuo kito. As atsukau savo jau pradedantį raudonuoti žanda. Jaučiau jos veida artėjantį visai prie jo, bet staiga pajaučiau...  Savo žandu bėgančia šilta srove. Prilietęs žanda su pirštu supratau, kad tai seilės. Ji mane apspjovė. Aš atsukau savo raudonai įkaitūsį veida jai tiesiai į akis. Staigiai stipriai sugriebiau jos plonus riešus, jaučiau kaip jie mano rankose raudonuoja. Jos veidas iš pasitenkinančios minos tapo siaubo apimtu. Ji išpūtė savo akis. Staiga supratęs ka darau atleidau juos. Ji staigiai atsistojo ir pradėjo rėkt.
-And I thought, that you are different. Around me it's already bad and enough bullying:-aš nuleidęs akis pamačiau ant Jos kojos kelias mėlynes. Ji stovėjo kaip statula be jokiu jausmu ir tiesiog garsiai šnopavo. As tik bandžiau ištart "no I'm" ir ji suriko:
-This world is already hurting because of us, but why do we have to hurt because of others?!Don't have an answer?! Oh and yes I'm declining the offer to go to Korea, you can leave right now!
Aš stovėjau netekęs žado, ta patį galėjau pasakyti ir apie Tela ir Jan hu.
Aš tiesiog nebežinojau ka daryti, kas man darosi?! Einu is proto. Tiesiog išėjau is kambario ir ten nebegrįšiu, bent jau taip Mesė nori.
*Telos pozicija* Mesės kambarys.
Stovėjau kaip pirma gimus. Tai buvo tiesiog neįtikėtina. Ką Mesė pasakė ir ką Kim Joon padarė. Kodėl aš visada viską sužinau paskutinė. Žinojau, kad iš Mesės yra tyčiojamasi ir aš esu tai patyrus tą jausmą ir vis dar tai jaučiu, bet aš ją gindavau juk ji mano vienintelė draugė. Pamačius tas kelias mėlynas supratau, jie smurtavo. Reikėjo iškarto pranešti. Aš juos užmušiu!
Mesei baigus rėkti stojo keliom minutėm tyla ir... Kim Joon išėjo.. Išėjo visam. Mesės karjera baigta. Kim Joon išėjus Mesės akyse pasirodė ašaros

ji tyliai kūkčiojo:
-Atleisk, atleisk man skauda. -ir užsidengė veidą aš jau norėjau eiti ją guosti kol man už rankos įsikabino tasai(net nežinau vardo jo). Žiūrėjau į jį su sielvarto pilnomis akimis kol jis mane išsitempė iš to nelemto kambario, aš nustebau, bet ir tuo pačiu pagaliau įkvėpiau šviežio oro. Staiga ištariau. :
-I think you should go to its for the best.-nuleidau akis ir laukiau kol jis nueis, bet to neįvyko...
Staiga jis mane prisitraukė prie savęs ir apkabino.

Aš bandžiau, tikrai bandžiau išsilaisvinti, bet nepavyko. Jis mane per stipriai laikė prispaudęs prie krūtinės. Jaučiau jo smakrą mano sausuose plaukuose, jaučiau jo širdies dūžius staiga laikas lyg sustojo. Bet turėjau atsipeikėt. Aš visai jo nesupratau šią akimirką, juk aš jo visai nepažystu. Atsitraukus paklausiau:
-Why are you doing this? I dont even know you, I dont even know your name at all. I'm not that special:-pasižiūrėjau į jį su pakeltu antakiu. Po kelių minučių tylos jis prakalbo:
-Now I understand, you will leave me too. I know even if I dont know you, but I feel, that I do. I only have Kim Joon he's the only person that didn't leave me... At that time I started to grow with my job and then all friends came back all of the sudden... Then I realised that I didn't even had any friends from the start. -jis į mane pasižiūrėjo prisiminimų pilnomis akimis. Mes buvome panašūs, ne išvaizda, ne charakteriu, bet mūsų-praeitimi. Aš irgi tai patyriau ir visdar kenčiu, bet noriu gerbti Menės žodžius ir norą, taigi prabilau paskutinį kartą:
-Forgive me, but you have to go its for better.I know, that we will meet again, I feel it so don't be sad I'll come back.-aš nusišypsojau,bet giliai viduja jaučiau skausmą. Apsisukau,girdėjau kaip žingsniai vis tolsta nuo manęs to nepažystamojo,bet jaučiausi lyg mane palieka žmogus kurį pažinočiau visą gyvenimą... IT SUCKS.

*Po kelių dienų*
*Mesės pozicija*
Gimnazijos baigimas bus rytoj.
Gausime tuos nieko vertus diplomus ir melagingus direktoriaus pasveikinimus(per daug filmų prisižiūrėjau 😂).
Baigiamuosius egzaminus rašėme vakar. Jie buvo sunkūs neneigsiu to, bet manau parašiau visai gerai, tikiuosi. Nors gerai, kad nesusitikatų tų mano gerbėjų, kurie mėgsta svaidytis nešvankiais sakiniais ir pravardžiavimais. Pasisekė man, visdėlto, kad laikas buvo skirtingas, bet užtat mane nervas ėmė, kad Telos kartu nėra ir buvau visiškai viena. Bet gerai, pagaliau praėjo ta diena. Šiandien nauja diena ir nereikia eiti į tą širšių lizdą, pagaliau ryt yra paskutinė diena.

*Vidurdienis*

Sėdėjome su Tela namie buvo tvankus pavasario vidurdienis ir neturėjome ką veikti. Jau ir taip puse dienos prasedėjome kimšdamos visokį šlamštą, nes šventė Tela numetė dar 3kg 😂😂.
Pagaliau Telos galva pradėjo veikti ir ji pasiūlė išeiti į miestą.
Tai mano nuobodulios išsigelbijimas. Nuėjau apsirengti, apsivilkau kuo patogesnius drabužius ir batus. Išėjome iš namų sugalvojome eiti pėsčiomis, visgi smagiau. Puse kelio aš Telai burbėjau, kad man nupirktų karšto šokolado, nes prisižiūrėjau video klipų apie naują kavinukę centre. Pagaliau ji sutiko, aš tikrai mokėjau įkalbinėti, bet tai tiesiog užtrugdavo per ilgai 😂. Nuėjusios į kavinukę išgėrėme karšto šokolado,nes visdėlto pavasario vakarais visdar nebuvo tokie šilti kaip tikėtina taigi šokoladas buvo tiesiog pasaka. Staiga supratome,kad laiką leidome neskaičiuodamos valandų ir jau buvo arti 9-tos valandos. Miestas buvo apšviestas gražiomis į aukštį liejančiomis lemputėmis. Miestas atrodė gražiai ir romantiškai 😂😂. Atėjusios į stotele supratom-autobusas pravažiavo. Turime eiti pėsčiomis namo ler parką kuris man niekada nepatiko bet visdėlto gerai, kad jame jau švietė blankios lempų švieselės. Aš pasižiūrėjau į Tela su nerimo kupinomis akimis, bet ji tik nusišypsojo ir pasakė:
- Viskas bus OK einam mes stipriausios 😂.-ji nusijuokė ir kumštelėjo man į petį.

Ėjome nesmarkiai blankiomis šviesomis apšviestu parku. Kalbėjomis apie visokius mergaitiškus dalykėlius ir staiga sustojome. Priešais save keliais metrais toliau pastebėjome....

Štai naujoji dalis tikiuosi patikooo.  Oi kiek čia romantikos tikrai 😂,kad net spardosi. Laukiu daugiau skaitytojų...

Kim_Klaudyteee😌🙊✨