!!!!!Story Lithuanian language!!!!!
1 dalis.
Aš, kaip visada nuleidusi galvą ėjau namo po ilgos dienos mokykloje. Grįžau namo, numečiau kuprinę ant sofos ir ėjau praustis veido, pavalgiau ir visą laiką spoksojau į telefoną. Net nepastebėjau, kaip...
Man keistą, koks protingas žmogus kals vijoklių atramą vienuoliktą vakaro?! Jis paskutinį kartą stukteli per vinį, padeda plaktuką ant žolės ir ramiai, lyg niekur nieko išeina į tą nutriušusi namą. Vis dar nesuprantu kaip ten gali gyventi, žmonės? Atsiguliau į lovą ir ilgai mąsčiau, užmigau gal kokią trečią valandą. Vis tiek rytoj nereikia į mokyklą, galėsiu ilgai vartytis lovoje. Ryte, prabundu nuo didelio triukšmo, pažiūriu į valandas. Dar tik 9:00 valanda. Koks čia triukšmas lauke? Taip nenoriu keltis iš šiltos lovos, bet reikia, noriu sužinoti kas man neleidžia ramiai miegoti. Nerangiai nulipu į apačią, o ten mano mama su kažkokia ponia gerią kavą, rodos ten ta pati ponia kuri vakar rakino to namo duris, bet apsirengusi kitaip. Prabangiau. Mano mintis vėl nukreipė tas keistas garsas lauke. Greitai užlipau į viršų, nusiprausiau, nerangiai susišukavau plaukus, greitai apsirengiau ir išėjau į lauką. Prie kaimynų namo buvo daug žmonių, tikriausiai daro remontą, nes jo tikrai reikia. Rodos ten tas pats vaikinas iš po vakar. Ką jis daro? Vakar jis atrodė kitaip, buvo kažkoks baugus. Gal dėl to, kad vakar buvo tamsu? Tikriausiai. Jis atrodo visiškai kitaip nei vakar, jo akys ryškiai mėlynos, turi tobula šypseną, gražius juodus nerūpestingai suveltus plaukus, aukštas maždaug metro aštuoniasdešimt. Staiga, jis atsisuka ir pamato mane. Aš greitai nueinu. Grįžtu į savo kambarį, jaučiuosi pavargusi, nors dar tik rytas. Tikriausiai visą dieną praleisiu savo kambaryje prie kompiuterio, arba galbūt skaitysiu knygą, kurios vakar nespėjau perskaityti. Vos tik įsijungiau kompiuterį, mama iškarto mane pašaukė. Nulipau laiptais žemyn, matau kaip svetainėje sėdi ta pati moteris ir kažkoks vaikinas šalia jos, jis atsisuka, iš karto supratau, kad ten tas pats vaikinas kuris vidury nakties kala vijoklių atramas. Nesuprantu kodėl mane čia pakvietė, bet aš atėjau. -Susipažink, čia naujieji mūsų kaimynai. Čia Ieva ir jos sūnus Arnas. -Malonu susipažinti, aš Treisė. Greitai atsakau ir prisėdu ant sofos. Arnas numetęs savo striukę ant krėslo, išsitiesia ant sofos, bet kur nuspiria batus, nesidrovėdamas atveria šaldytuvą, ima mūsų maistą ir valgo tiesiai iš brangių indų skirtų šventėms. Ko man mama niekada neleistu. Bet Arnui ji nieko nesako, kodėl?
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
