×1×

24 5 1
                                    

Pro grotomis apkaltą langą veržėsi skaistūs saulės spinduliai. Lėtai atvėriau akis ir atsisėdau. Šalia jau stovėjo senė ir skambino prakeiktu varpeliu.

-Kelkis, vaike! Saulė jau patekėjo,-kaip ir kiekvieną rytą šaukė kuprota moteris.

Niekad jai nepatikau. Išlipau iš seno, kalėjimo lovą primenančio gulto ir pagriebiau senus skarmalus nuo kėdės. Ir taip kiekvieną mielą dieną.

-Sąrašas darbų, kurios turėsi atlikti iki saulė nusileis. O jei ne, žinai bausmes už nepaklusnumą,-toliau murmėjo senė ir į rankas įgrūdo lapelį.-Geriau pradėk dabar, Emile, nes nespėsi.

Moteris užtrenkė mažo kambarėlio duris ir nupėdino žadinti kitų. O aš užsimečiau sau jau per mažus drabužius ir įsispyriau į nušiurusius batelius. Nukreipiau akis į sąrašą rankose: pirmas darbas-kiemo šlavimas. Įsigrūdau lapelį į beveik kiaurą kišenę ir nusileidau laiptais žemyn pusryčių. Apačioje prie didelio stalo sėdėjo daugybė įvairaus amžiaus merginų.

-Tavo duona, Emile,-Švelniai tarė virėja ir į rankas įgrūdo duonos plutą.-Šįryt gausi tik tiek.

Įsikišau duoną šalia sąrašo ir pagriebusi šluotą iššuoliavau laukan.
Įkvėpiau gaivaus vasaros oro. Nusukau akis į užrašą ant senovinio akmeninio pastato "Niktauno mergaičių namai". Tai mano namai, tai vieta, kur aš užaugau, bet tai nekeičia fakto, kad negaliu pakęsti šios vietos. Norėčiau gyventi kaip kiti: turėti tėvus, vaikščioti į kiną, netgi lankyti mokyklą. Taip, čia mes taip pat mokomės, bet čia viskas kitaip. Jei ko nors neatliekame laiku ar nepaklūstame taisyklėmis būnam sumušamos. Niekas apie tai nežino, nes kitaip ši dievo pamiršta vieta būtų uždaryta.

Baigusi šluoti įžengiau į didelį akmeninį namą ir padėjau šluotą. Lipdama laiptais viršun svarsčiau, ar būtų taip blogai, jeigu iš čia pabėgčiau. Juk niekam vistiek nerūpėtų. Pasiekusi viršutinį aukštą, atidariau kambario langą ir užsiropščiau ant stogo. Nuo čia matėsi miestas. Visi dar miegojo, šen bei ten sužibo keli žibintai. Įdomu, ar jiems ten gera, ar jie ten laimingi? Iš kišenės išsitraukiau duonos plutelę ir spoksojau į tolumoje bundantį miestą.

×××××

Teach Me To LoveWhere stories live. Discover now