Tu niekas kitas, bet pats Velnias

1

Ikliuvau kaip reikalas. Niekad nemaniau, kad kažkas mane taip prispaus prie sienos. Ne, ne tai kad prispaus, bet įkalins, kaip mažą paukščiuką narve. Mano narvas yra labai erdvus, tai visas šis miestas, kuriame mes gyvename. Tačiau man jau nebėra kuom kvepuoti.
*Suskamba telefonas, sms*

Krisas Krosas: Kur esi?

Vos pamačiusi jo žinute, užkaista žandai. Iš pykčio, iš baimės... Iš geismo? NE! Noriu šviesti telefoną, bet žinau, kad bus dar blogiau jei jį ignoruosiu. Jis mane ras, visad randa ir geruoju niekad nesibaigdavo. Net šiurpas per nugara perbėgo vos prisiminus.

Mija: Parke...
Krisas Krosas: Ir ką tokio įdomaus jau ten veiki?
Mija: Žiūriu, kaip balandžiai pešasi.
Krisas Krosas: Heh, tu tikrai neturi ką veikti.
Mija: Ar tu neturėtum dirbti šiuo momentu?
Krisas Krosas: Panele Mija, ar Jūs MAN įsakinėjate?
Mija: N-ne... Tik paklausiau...
Krisas Krosas: Šiuo metu dirbu, bet regis man teks baigti darbą anksti šiandien.
Mija: Kodėl?
Krisas Krosas: Nes man reikės kažka nubausti. Be gailesčio.
Mija: ...
Krisas Krosas: Būk pasiruošusi apie 17valandą.

Šiurpas nukrėtė. Man galas. Turiu dingti, kur jis manęs nerastu. Tik... Niekaip nežinau, kur tokia vieta randasi. Velnias, velnias, velnias!!!

Panikuodama vos ne aplekiu parką net tris kartus. Širdis spurda ant tiek, kad tuoj atrodo ji staigiai ims ir sustos. Aš bijau...

*Automobilio pypsėjimo garsas*
Sustingstu. Atsisuku staigiai, kur garsas buvo. Pastebiu, kad esu vidury gatves. Ir priešais mane automobilis, kuris lekia į mane. Jis nespės sustot. Aš spėju užsimergti, kai pajuntu staigiai smarkų smūgį.

Viskas aptemsta. Nieko nebejaučiu. Miglotai girdžiu sirenas. Gal man geriau... Mirti? Gal ten būsiu palikta ramybėje... Kaip norėčiau visados miegoti ir niekad neprabusti...