~Just Be Good~

1

22:25

*Skambutis telefonu*

-Aye! Turiu užsakymą. Patikimas.

-Taip, Ly?

-Vašingtonas. Wallstreat ir fifth gatvių kampas. 500mg kreko.

-Kada?

-01:34.

*Skambučio pabaiga*

Užsimečiau juodą odinę striukę, į rankas pasiėmiau tamsius akinius, juodą adidas kepurę su snapeliu ir išėjau pro duris. Įsėdęs į savo juodą lamborgini išvažiavau iš kiemo ir pasukau link mūsų buveinės, kurią keičiame kas mėnesį, kad nepakliūtumėm. Po kokio pusvalandžio buvau ten. Įėjau. Dūmų gūsis nuo kaljano apsupo mane. Garsi muzika žiauriai trankė, pora merginų šoko ir gėrė. Įprastas vaizdas, tad to nesureikšminau. Stambaus sudėjimo Džo sėdėjęs ant sofos pakilo ir priėjęs apsikabino ir patapšnojo man per nugarą. Taip pat pasisveikinau ir aš.

-Sveikas gyvas, Vilke! Ko reikės?- linksmai ir maloniai pasiteiravo jis.

-Ly prašė 500mg kreko,- atsakiau, bet rimtai ir sekdamas Džo einu į požemį kristalų.

Surūkėme truputį žolės, nors aš ir nesu megėjęs, o po kurio laiko su narkotiku išvykau į sutartą vietą. Ten jau manęs laukė vaikinas į mano metus panašaus amžiaus, maždaug dvidešimt vienerių. Nieko nelaukęs priėjau. Sukirtome rankomis ir tuo tarpu jam perdaviau maišelį su kreku, o jis man - pinigus. Šiek tiek pasikalbėjome, kad neatrodytų įtartinai, tačiau net pro užtemsintus akinius mačiau ant vaikino kaktos prakaito laišelius nuo nerimo, jis buvo toks bailus, jog atrodė, kad jei kas būtų jam ištaręs "bu" - jis būtų gavęs širdies smūgį ir kritęs negyvas. Tai manęs visiškai nejaudino, tai man kėlė juoką, taigi patapšnojau jam per petį ir palinkėjau linksmo vakaro, vos nesusijuokiau išėjęs.

03:02

Į namus iš klubo grįžau vien dėl fotoaparato. Mėgau fotografuoti horizontą, užkampius, tačiau labiausiai - žmones. Tai man leidžia nusiraminti, pagyventi būtent ta akimirka, pamatyti emocijas, kurių įprastai galime nepastebėti. Nuotraukos leidžia įamžinti būtent tą akimirką, kurią tu nori prisiminti, argi ne taip? Taip, bet pas mane kitaip. Aš fotografuoju, kad išliečiau pyktį taigi.. jos ir perteikia pyktį. Mano nuotraukos juodos, tamsios, šiurkščios, irzlios ir manau, jog jos vistada atspindi mane, mano nuotaiką bei gyvenimo būdą. VISADA.. tačiau ne šį vakarą.

Jau švito, todėl kaip įprasta nuvažiavau prie mėgiamo skardžio fotografuoti. Kai sustojau prie gatvės krašto miškelio šone ėjau prie skardžio. Ir ten pamačiau ją. Nuostabaus grožio merginą maždaug dvidešimties metų, tamsių plaukų savininkė sedėjo ant skardžio ir skaitė. Ramiai, į nieką nekreipdama dėmesio gražuolė vartė knygos puslapius, o aš tik stebėjau. Mane nukratė malonus šiurpas, kai ji užkišo plukus už savo ausies ir atsisuko. Atsisuko ir įsižiūrėjo tiesiai man į akis. Jau buvo gan šviesu, jog įmatyčiau, kad jos akys - tamsiai, beveik juodai rudos. Ji atrodė kaip nekalčiausias mano matytas žmogus. Įkvėpęs oro pridėjau fotoaparatą prie akies ir *čikšt*... nuotrauka jau atmintinėje.
__________________________________

Labutis ♥

Kuriu naują istoriją, nors ir žinau, kad anos taip ir nepabaigiau :D opsss..

Tikiuosi patiko ♥

Visada labai laukiu vote ir nuomonių!!! ♥

Iki ♥♥♥