// Bella
Kuomet grįžau namo, mama nebuvo patenkinta, jog negrįžau visą naktį. Buvau jai pranešusi, jog grįšiu vėlai, tačiau jai vis vien tai nepatiko. Suprantu, jog ji jaudinosi, tačiau man viskas gerai. Tačiau jei tik ji žinotų, ką aš veikiau... Jog būdama mažiau nei savaitę Londone, jau buvau lovoje su vaikinu, kurį pažįstu vos kelias valandas.
Kol mama jaudinosi dėl manęs, aš turėjau pačią geriausią naktį savo gyvenime. Buvo dar geriau nei tikėjausi. Visi tie vaikinai, kuriuos turėjau prieš Zayn, yra nieko verti palyginus su juo. Jis ne iš tų vaikinų, kurie galvoja, jog tai kažką reiškia ir kitą dieną sugalvoja pakviesti į pasimatymą ar dar ką, o tuomet turiu galvoti, kaip mandagiai juos atstumti. Taip man nutikę yra jau ne vieną kartą, todėl dabar stengiuosi vaikinams leisti suprasti, jog tai daugiau nieko nereiškia. Tačiau Zayn ne toks ir jam to sakyti net nereikia. Mes abu norime to paties. Mums nereikia pasimatymų ir jokių romantiškų santykių. Nes visa tai yra visai nelinksma.
- Prašau, daugiau niekada taip nedaryk, - vėl atsidūsta mama, kuomet dar kartą nusileidžiu į virtuvę. - Aš labai jaudinausi. Nežinojau, ką galvoti, kuomet nekėlei telefono ragelio.
- Juk parašiau tau, jog būsiu pas draugę.
- Nebūčiau nerimavusi, jeigu nebūtume čia tokį trumpą laiką, - mama uždeda ranką man ant nugaros. - Juk nieko nepažįsti!
- Na, akivaizdu, kad pažįstu. - pavartau akis.
Nenoriu būti grubi su mama. Mudvi visada puikiai sutarėme ir buvome it geros draugės, tačiau jai laikas suprasti, jog aš nesu vaikas. Man vasaros pabaigoje sueis aštuoniolika ir būsiu visiškai suaugusi. Mama, be abejo, nežino, jog dažniausiai draugės, pas kurias lieku nakvoti, yra vaikinai. Nenoriu, jog ji tai žinotų, antraip ji nežiūrėtų į mane taip pat. Tik nesakydama mamai kai kurių dalykų, turiu tokius gerus santykius su ja. Ji nenorėtų to žinoti. O ir pati kartais pasijaučiu blogai dėl to. Kartais pradedu galvoti, jog nesielgiu gerai. Tačiau dažniausiai būna labai smagu. Bet vis dėlto jaučiu, jog gali ateiti diena, kuomet nenorėsiu kiekvieną naktį praleisti su vis kitu vaikinu. Kartais pasijuntu blogai.
- Kas ji? - paklausia, kuomet pasidariusi arbatos atsisėdu. Mama prisėda šalia manęs.
- Ji vardu Claudia, - atsidūstu. - Ji kartu su manimi lanko futbolą.
Ši dalis nėra visiškas melas. Iš tiesų susipažinau su mergina vardu Claudia. Ir netgi pakankamai artimai susibendravome.
- Vakar susipažinote ir jau esate tokios geros draugės, jog nakvojate pas viena kitą? - nepatikliai paklausia, kilstelėdama antakį.
Gūžteliu pečiais, nieko į tai neatsakydama.
- Ar nuveši mane vakare į treniruotę? - pakeičiu temą, nenorėdama daugiau kalbėti apie tai.
- Šiandien dirbu po pietų. - apgailestaujamai taria.
- Viskas gerai, - linkteliu. Bus proga parašyti Zayn. - Kaip sekasi darbe?
- Visiškai nuostabiai, - matau, kaip mamos veidas nušvinta, man paklausus apie darbą. - Visi tokie malonūs. Jaučiuosi taip maloniai ir jaukiai sutikta.
Džiaugiuosi dėl mamos. Ji buvo labai paaukštinta, tačiau dėl to teko palikti senuosius namus. Ji ilgus mėnesius galvojo apie tai. Paskatinau ją. Ji nebūtų pasielgusi kaip tėtis, ir būtų pasirinkusi šeimą, tai yra - mane, vietoj karjeros. Tėtis vos gavęs pasiūlymą dirbti su aukštesnio lygio futbolo komanda net negalvojo apie tai, ką mano mama. Pasakė, jog bent kokiu atveju išskris iš Anglijos ir net nesiruošia praleisti tokio šanso. Mama nenorėjo kraustytis į visai kitą Atlanto vandenyno pusę, todėl jis tai padarė vienas. Paliko mamą ir mane. Nemačiau tėčio mažiausiai dešimtį metų, tačiau jo vardas dažnai suskamba per sporto kanalus. Mamai vis dar skaudu. Mama, jeigu nebūčiau sutikusi kraustytis į sostinę, būtų atsisakiusi paaukštinimo. Tačiau aš nenorėjau, kad ji paleistų tokią galimybę.
