Įpatingoji

1.

Gyvenu nuošalį miesto. Čia nieko nėra, nes mano tėvai nenori gyventi mieste. Sako taip bus geriau. Aš žinau, kad jie nuo manęs kažką slepia. Sužinosiu tai bet kokia kaina,- galvojau kaip sužinoti ką jie nuo manęs slepia.
Nusileidau į apačią ten prie stalo sėdėjo tėtis su mama. Šeimoje buvau vienintelė tad neturėjau su kuo išsikalbėti.
- Labas mam, ded.
- Labas brangioji, kaip miegojai?- paklausė to pačio klausimo kaip ir kiekvieną rytą.
- Puikiai,- atsakiau taip pat kaip visada.
- Ką sapnavai?- paklausė jam nebūdingo klausimo.
- Nieko, o kas yra? Ar nuo manęs ką nors slepiate?
- Ne. Mums tik įdomu,- pasakė mama. Man tai jau buvo įtartina ir tai buvo paskutinis lašas.
- Man gana. Mama tėti pasakykite, kodėl nuo manęs kažką slepiate.
- Mes...,- kažką norėjo pasakyti tėtis, bet aš jį pertraukiau.
- Sakykite kas aš esu! Nes aš išeisiu iš namų. Man gana, kad jūs man visą gyvenimą meluojat.
- Ji suaugusi reik jei pasakyti tiesą.
- Mes tau tai pasakysim su mįsle židžiuose, bet tu juos suprasi jei patikėsi savo fantazija. Tu gyveni pasaulyje kur yra tokių kurie nori tau pakenkti. Juis nužudyt synku, bet įmanoma. Galima sakyti, kag jie nemirtingi.
Nesupratusi ką jie pasakė nubėgau į savo kambarį ir pradėjau galvoti kas nutiko.

Mano nauja istorija. Tikiuosi jums patiko.