Jos vardas buvo Daisy.

33 3 0
                                    

Nuo vakarėlio man pradėjo skaudėti galvą.

-Viskas gerai?-paklausė Zayn, šalia prisėdęs ir užsivertęs stiklinę su, tikriausiai, alumi.

-Gerai, tik esu šiek tiek pavargęs,-atsidusau ir apšvelgiau didžiulę svetainę, prigužėjusią jaunimo.

-Gerai būtų tokie namai,-nusijuokė Zayn.

-Paklota tikrai ne mažai pinigų,-iš už nugaros mus išgąsdino Harry.

-Žiūrėkit, ten kampe kažkokios panos traukia koksą!-suriko kažkoks vaikinas.

Visi pasisukome į už mūsų esantį kairyjį kampą.

Atsistojome ir priėjome arčiau.

-Tos panos, nesveeeeikos,-susiėmė už galvos Zayn.

Ir tikrai taip buvo. Trys panelės buvo susistumdžiusios kokainą eilutėmis ir ignoruodamos aplinkinius jas traukė. Viduryje esanti mergina prieš įtraukdama kokainą pro nosį, perdavė savo suktinę kairiąjai. Netrukus, šone sėdinti mergina iš savo kuprinės išsitraukė švirkštą ir kažkokį buteliuką. Netrukus daugelis aplinkinių pradėjo filmuoti. Tai jai buvo visiškai nesvarbu. Ji ramiai apsižvalgė, kol jos žvilgsnis sustojo ties stalinės lempos laidu. Ji jį ištraukė iš elektros lizdo ir pradėjo rištis sau žemiau alkūnės. Užsirišusi, suveržė taip, kad laidas beveik pasislėpė jos odoje. Netrukus švirkštas jau buvo įsmigęs į jos veną. Ji užvertė galvą ir galėjau matyti kaip jos akys užsivertė.

Tai atrodė taip siaubingai, kad nusisukęs nuėjau. Nebegalėjau žiūrėti.

-Jeigu jos čia mirs, lavonus reiks įmest į kokį ežerą, problemų su mentais aš nenoriu,-piktai kalbėjo kažkoks vaikinas.

-Ką jos daro su savo gyvenimais,-atsiduso Zayn, vėl atėjęs šalia manęs.

-Nemanai, kad joms reikia pagalbos?-atsigręžęs paklausiau.

-Nah, vietinės narkašės. Joms reikia rimtesnės pagalbos, kokios reabilitacijos ar tiesiog pagyventi gydymo centre.

Gal ir tiesa. Nors gyvenu šiame miestelyje nuo pat vaikystės, jų man matyti neteko.

.

Vakarėlis ėjo į pabaigą. Žmonių buvo vis mažiau.

Buvau šiek tiek užsnūdęs ant sofutės. Zayn ir Harry buvo išėję, o aš apsidairęs pastebėjau, kad kambaryje likau tik aš ir ta mergina.

Ji vis dar buvo be gyvybės ženklų.

Priėjęs prie jos patikrinau pulsą. Yra. Pradėjau ją judinti. Ji truputį sukrutėjo ir išgirdau sunkią dėjonę. Šalia stovėjo stiklinė su vandeniu. Šiek tiek pamirkęs pirštus jame, pradėjau švelniai, iš toli, taškyti jos veidą, kad ji prabustų. Netrukus ji atmerkė akis. Per prieblandą galėjau matyti kaip jos akys blaškosi po visą patalpą.

-Kur aš?-sudejavo ir pradėjo keltis.

-Nusiramink,-bandžiau stabdyti ją, bet ji vis labiau spurdėjo.

-Man reikia namo,-ji pradėjo kasytis rankas kaip pašėlusi.

-Gerai, parvesiu tave namo,-šiek tiek išsigandęs tariau.

Ji elgėsi keistai ir nesiorientavo laike. Juk ji apsinešusi.

Su mano pagalba ji sunkiai atsistojo. Ji buvo susivėlusi, o akys buvo įsmeigtos į vieną tašką.

-Palauk,-vos girdimai ištarė.

Ji atsargiai pasilenkė, užsidėjo megztinį ir pasiemė kuprinę.

Norėjau paiimti jos ranką ir persimesti ją per petį, kad taip būtų lengviau ją vesti, bet ji atsisakė ir atsargiai svirduliuodama ėjo šalia manęs.

Išėjus laukan išgirdau tylų kukčiojimą.

-Tu verki?-paklausiau, o ji tik pasivalė veidą su savo megztinio rankovėmis. Supratęs, kad nežinau kur einame paklausiau:

-Kur gyveni?

Ji šiek tiek pakėlusi galvą pirštu parodė į dešinėję užsisukantį skersgatvį.

Priėjus prie neapšviesto namo mes sustojome.

-Klausyk..,-sunkiai prakalbo ji.-Ačiū, kad palydėė..jai,-ji kalbėjo taip neaiškiai, kad vos buvo galima suprasti. Jos akys žiūrėjo kažkur toli, o netrukus pro jos lūpas pradėjo veržtis seilės.

-Tau viskas gerai?-priėjau žingsniu arčiau.

-Visada ta...ip būūūna,-tyliai sužnabždėjo ir apsisukusi pradėjo eiti.

Sekiau ją žvilgsniu. Vaizdas atrodė siaubingai. Ji ėjo lyg koks zombis iš filmų. Kojos lėtai vilkosi žeme, kuprinė vos laikėsi jos rankoje, o galva buvo nuleista su gobtuvu.

-Net nepaklausiau tavo vardo,-sušukau.

Ji sustojo ir atsigręžė į mane.

-Daisy,-nežymiai šyptelėjo ir nusišluostė lūpas.-Aš Daisy,-nusisuko ir dingo už namo kampo.

Daisy. Štai koks buvo jos vardas.

Taaagi nauja, trumputė istorija. Labai norėjau parašyti su Louis:D Kaaaip ar mintis gera? Lauksiu įvertinimų!

•4 hours in heaven•l.t•Donde viven las historias. Descúbrelo ahora