Aš vardu y/n ir tai istorija apie mane ir mano geriausia draugą Jungkook Oppa jis yra vyriasnis už mane 2 metais, tačiau aš turiu jam jausmus ir niekaip neįždrįstu jam, tai pasakyt. Praėjo trys mėnesiai, kai aš jam savo jausmų neatskleidžiau, bet dabar gailiuosi kodėl aš jam nepasakiau.
~Rytas~
Kaip visada atsikėliu 7 ryto ir einu ruoštis į mokyklą, nuėjau po dušu ir kaip visalaik kažką duše dainuoju. Kaip ir šiandien pradėjau dainuot BTS- Rain.
~Nusiprausus~
Persirengiau į savo mokyklos uniformą ir nuėjau pusryčiaut į apačia kur mano tėvai sėdi ir pusryčiauja ir kaip visalaik Jungkook ten pat su telefonu laukia manęs. Tačiau nusileidus į apačia Jungkook nėra.
Tėtis:
- Y/n, jus nesusipykot su Jungkook?- paklausė manęs beskaitantis laikraštį.
Tu:
- Kad ne.- atsidusau ir nuėjau atsisėt prie stalo.
Sėdėjau, valgiau ir vis maščiau, kodėl toji mergina man neduoda ramybės, man kužda nuojauta, kad jei nederėjo bendraut su Jungkook. Keiščiausia, tai ji man visados pavydėjo, kad bendrauju su Jungkook, po mano gimtadienio ji pradėjo keistai elgtis ir jos žvilgsnis į mane pasikeitė.
~Prieš 2 metus~
Sėdėjau klasei ir laukiau kol baigsis pamoką, po minutės skambutis suskambėjo ir aš pradėjau išeidinėt iš klasės link spintelių pasimt savo kuno kulturos krepšį. Atsidarius spintelę pamačiau raštelį. Kuris atrodė apgailėtinai (šiek tiek padegintas). Atplėšiau paskaityt kas ten parašyta.
Tai buvo:
Sveika, tu turi laiko, džiaukis kolkas su savo geriausiu draugu Jungkook, kol gali, viskas pasikeis Kale..
-Nepažystamas~
Perskaičiau ir nesupratau, kas galėjo tai parašyt, neturiu nieko, kuris mamęs nekęstu, bet tai tik galėjo but... Tzuyu.😐
~Pabaiga praeties, grįžkim į dabartį 😉~
Pavalgiau pusryčius ir atsisveikinau su tėvais. Pasiemiau kuprinę ir ėjau link kavinės į kuria visados eidavau su Jungkook, o dabar jis praleidžia laika su savo merginą Tzuyu. Ėjau šaligatviu kur dar židėjo Cherry Blosson (pamiršau kaip lietuviškai T^T) eidama prisiminiau praeita savaitę mūsų pokalbį parke.
~Praeita savaitė~
Dirbau kavinėj pažiūrėjau į telefono ekraną kada mano pamaina baigsis, pažiūrėjus pamačiau, kad dar gavau žinute nuo Jungkook.
- Hey y/n, susitinkam už pusvalandžio parke netoli tavo namų...
Tu:
- Kk..^^
Keisčiausia buvo, kad jis mane visada kai parašo mane vadina, kokia nors miela pravardę, bet šį kart ne taip.. Jungkook labai pasikeitė, kai tapo pora su Tzuyu -_-... jinai jį pakeitė..
Aš užsisakiau burbulinės arbatos ir išėjau iš kavinės link parko.
Bora:
- Iki! Sėkmės su Jungkook!
(Bora- tai mano draugė, gal net daugiau negu draugė jinai daug žino apie mane aš visados jei pasipasokoju ir ji mane išklauso. Ji man kaip sesė.)
Tu:
-Dėkui!
Nuėjau link parko ir laukiau jo, kol pradėjo stipriai lyt, bet aš vistiek laukiau jo, nes aš ji myliu... Aš jo laukiau.. Laukiau.. Ir vis nesulaukiau. Lietus vis stiprėjo, lyjo vos ne kaip iš kibiro. Kol pajutau, kad ant manęs jau nebelyja, bet iš tikrujų vis dar lyjo. Apsisukau ir pamačiau Jungkook, kuris stovėjo už manęs su skėčiu ir jis staiga puolė man į glėbi.
Tu:
- Jungkook?- paklausiau jo, kuris vis dar mane laikė glėbį stipriai ir girdėjau kaip jis verkia.
Jungkook:
- Atleisk man, y/n!- jis dar labiau pradėjo verkti.
Tu:
- Jungkook? Už ką turėčiau atleist? Kodėl tu verki?- paklausiau jo ir aš net pajutau, kai man ašarą nuriedėjo nuo skruosto.
Tada jis tuo momentu nusivalė ašaras ir pasakė:
- Y/n... Mes.. Nebegalim daugiau likt.. Draugais...- jam nuo skruosto bėgo ašaros...
Aš pradėjau verkti..
Tu:
- Kodėl?!- verkiau ir verkiau, bet jis tik nusiemė švarką ir man jį padėjo ant pečių ir nubėgo ir dingo lietuje..
Tu:
- JUNGKOOK!!! KODĖL TU TAIP ELGIESI!!! NEPALIK MANĘS... prašau!- iš sielvarto kritau ant žemės ir verkiau iš skausmo, aš ji taip myliu negaliu jo paleist taip...
Praėjo savaitę, o aš vis dar tam sielvartę, nuo tos dienos, kai jis mane paliko ir nuo tos dienos aš jo nemačiau, aš net buvau pamiršus, kad tai atsitiko.
Aš net kavinėj nepastebėjau, kad apsiverkus stoviu aplink daug mokinių iš mano mokyklos ir jie visi į mane spokso...
Aš išėjau iš kavinės, kol kažkas pagriebė man už rankos...
???:
- Panelę, kartais tai ne tavo vaikinas?- paklausė jis. Aš pažvelgiau į jo telefono ekraną ir tai buvo šiandienos naujienos.. 'Vaikinas rastas, partrenktas mašiną šalia Gango miško...'
Aš pamačius, tai bėgau link namų, atsidarius duris tėvų gerai nebuvo. Nubėgau link tėčio kabineto ir pasiemiau pistoletą jeigu prireiktu ir bėgau link Jungkook. Bėgau kiek galėjau greičiau, jaučiau, kad sunku man kvepuot ir visi žmonės žiūri į mane kaip į beprotę, bet man visai nesvarbu aš vis bėgu.
~~
Pasiekus mišką pradėjau ieškot Jungkook.
Tu:
- Jungkook!!!- šaukiau, kol kažką išgirdau iškštant iš skausmo. Apsidairiau ir pamačiau Jungkook prie gatvės gulintį, bėgau link jo ir puoliau jam į glėbį.
Tu:
- Jungkook!!! Kodėl tu mane palikai!!!...- verkiau iš skausmo.
Jungkook:
- Y/n, aš.. Tave.. Myliuu... Y/nnn!!! Saugokis už tavęs!!!- aš greit apsisukau ir pamačiau Tzuyu. Kuri stovėjo kraujuota su peiliu..
Tzuyu:
- Kalė, atėjo.. Tau galas!!!- pasakė ji besijuokdama.
Tu:
-Pala, pala, tu nori pasakyt man galas, tu drįsai iš manęs atimti mano Jungkook ir dar tu mane kale vadini, pasigydik!!! Ir baik kištis į kitų gyvenimą kale!!!- puoliau bėgt į ją ir aš greit ją pargriovioj ir trumpam atjungiau... Po kurio laiko išgirdau greitosios ir policijos signalizaciją. Pribėgau prie Jungkook, bet gaila, jau jo širdies plakimas susilpnėjo...
Tu:
- Oppa nepalik manęs!!! -aš ji staigiai apkabinau ir jaučiau kaip jis mane irgi apsikabina.
Jungkook 'pov
Prieš kelias savaites sėdėjau klasės suole skambutis jau seniausiai suskambėjas, bet aš vis dar sėdžiu ir mastau apie Y/n žodžius jos sąsiuvinio gale 'I love you Jungkook 💓, but Im too shy to tell you 😢', bet gaila aš turėjau jausmus Tzuyu. Išgirdau, kai kažkas prieina prie mano suolo, aš atsisukau ir pamačiau Tzuyu.
Tzuyu:
- Sveikas, gal nori į kavinę?- paklausė jinai manęs, nors pamokos jau baigės, aš atsistojau.
Tu:
- Mielai.- nusišypsojau, bet kai pasakiau pasijutau labai prastai.
Tzuyu:
- Eime?- aš tik palinksėjau ir jei nusišypsojau.
Prisiminiau, kad turėjau eit su Y/n po pamokų, bet noriu praleist laiką su Tzuyu.
~Kavinėj~
Sėdėjom kartu gėrėm karšta šokoladą, kol tuo tarpu pamačiau y/n kavinėj prie prekystalio, kuri žiūrėjo į mane labai nusiminusi, bet mane pastebėjo Tzuyu, kad žiūriu kažkur jinai atsisuko į y/n ir tik nusišypsojo, man tuo tarpu Y/n pagailo.
Tzuyu:
- Pamiršk ją, turi mane, nori but mano vaikinas?, nes jei ne, tu nepamatysi jos niekada.- pamačiau Y/n, kai tai išgirdus pabėgo iš kavinės susigraudinus.
Nuo tos dienos aš buvau manipuliuojamas. Nuo tos dienos supratau jinai kitokia kokia maniau esanti. Tad ryžausi susitikti su Y/n parke, kai su ją susitikau man buvo tik blogiau. Parėjas radau savo sesę nukraujuotą ir prie jos raštelis paėmiau raštelį greit perskaičiau ir tai buvo parašyta.
'Sakiau, nelisti prie jos, tau bus tik blogiau...
-Tzuyu 😍'
Greit puoliau perskaitęs raštelį padėt sesei.
~~
Šiadien buvau gavęs žinute nuo Tzuyu.
' Išeik namų ir lipk į mašiną'
Ilipau į mašiną ir jinai pradėjo važiuot. Mes kažkur važiavome, nežinau kur.. Kol pasiekeme miška ir mašiną sustojo.
Tzuyu:
- Lipk ir eik į priekį .- aš visai jos nesuprantau, bet išlipau ir dariau ką ji liepė. Ėjau ir pagalvojau kaip noriu, kad su manim butu Y/n. Man ji tikrai patinka, kodėl aš su Tzuyu išvis susidėjau 😐. Eidamas išgirdau kaip mašinos variklis užsikuria. Aš apsisukau ir mašiną pradėjo važiuot į mane, kol mane nutrenkė,o skausmas buvo didžiulis.
~~
Po kiek laiko išgirdau Y/n, bet Tzuyu jau nebuvo mašinoj. Kol pamačiau Y/n kuri bėgo pas mane į glėbį.
Your'pov
Sėdėjau ant žemės apsikabinus Jungkook, ir privažavo prie mūsų policija su greitają, medikai priėjo prie Jungkook ir prie manęs policinkai.
Policininkas1:
- Gerai, kas čia ką sužeidė?
Tu:
-Toji, kuri guli, aš trumpam ją atjungiau.- policininkai atsisuko į mane ir nusijuokė.
~Po kurio laiko~
Viskas paaiškėjo Tzuyu kaleime, nes ji jau pilnametė buvo ir Jungkook ligoninėj guli ir aš šalia jo..
Sėdėjau šalia jo lovos ir laikiau jo ranka supaudus.
Tu:
- Jungkook, Aš tave myliu, prašau atsikėlk!- pasakius šiuo žodžius nuo mano skruosto nuriedėjo ašarą, kol staiga jis po biški pradėjo merktis. Ir tada pradėjo verkti iš laimės.
Jungkook:
- Y/n, aš tave myliu, prašau daugiau ne verk. Aš tau neleisiu, kad kiti tave priverstu verkt, ir atleisk, kad buvau toks kvailys. - kai tai aš išgirdau tik šypsojausi ir verkiau iš laimės, kol man tuo tarpu Jungkook šluoštė ašaras ir mane pabučiavo į lupas. Ir po kurio laiko jis nutraukė bušinį ir pasakė:
- Mažyt, ar tekėsi už manęs?
===_======_============
The end 💖
Claudy_Kim
