Tavo akys gręžė vis giliau,
Tavo lūpos prašė dar daugiau.
Mano akys verkė, verkė.
Lūpos pasigailėjimo vis meldė.
Viskas išnyko ir tik liko košmaras
Baisus sapnas, žudantis baisiau nei maras.
Širdis nesitaiko su šia baisybe Ir su siaubu laukiu kol šis košmaras virs realybe.
Te geriau nevirsta.
YOU ARE READING
jausmų upė nesąmoninga
Poetry"Jos jausmų upė patvino ir išsiliejo pro kraštus. Visi suskiai ir ne suskiai dvėsė." Dėkutis Katšiukų karalienei @Nekohrine už viršelį ♡ #8 in Poetry 17.10.02
