Nebenoriu ir nebegaliu
Bet vis tiek kažkodėl
Aš nesuprantu kodėl čia esu
Ir kas laiko už rankos mane
Aš viena ir tik šešėlis laiko
Mane jis vis laiko
Ir aš nežinau ar ilgai
Bet vis tiek gyvenu
Nenorėjau ir po to užsimaniau
Aš užsimaniau mirti
Bet štai atsiradai tu
Ir tu nors esi taip toli
Visuomet esi šalia
Ir nebeturėsiu
Žmogaus tokio kaip tu
Niekada
YOU ARE READING
jausmų upė nesąmoninga
Poetry"Jos jausmų upė patvino ir išsiliejo pro kraštus. Visi suskiai ir ne suskiai dvėsė." Dėkutis Katšiukų karalienei @Nekohrine už viršelį ♡ #8 in Poetry 17.10.02
