-Tu atėjai,-tariau net nepažvelgus vaikinui į akis
-Atėjau,-numetęs kuprinę, krestelėjo šalia manęs. Atsisukau į jį
-Aš...,-nuleidau akis žemyn
-Nieko tokio. Kai būsi pasiruošus,-nusisuko galvodamas, kad nieko nepeš. Atsidusau
-Na, mano vaikystė nebuvo rožėm klota. Tėvai gerdavo. Gerdavo be saiko. Jie netgi kėlė ranką prieš mane...,-nuleidau akis žemyn
-Mano tėvas, jis prievartaudavo mane,-atsisukau į jį, o jo akyse matyti nuostabą
-Kiekvieną dieną vis tas pats per tą patį. Tai jau tapo rutina man.
-Kartą, kai jis norėjo paliesti mano mažają sesutę, įsikišau. Jis griebęs mano ranka, pastūmė ant žemės. Nukritau. Galvojau nieko nebebus,bet... jis talžė mane be perstojo, pagriebęs peilį netgi dūrė į ranką. Bet man nebuvo skaudu kaip jis perpjovė man ranką, ar sulaužė mano šonkaulius tada, skaudžiausia, kad jis vis tiek palietė ją,-akyse susikaupė ašaros, bet greit jas nustūmiau šalin
-Mano motina. Ji niekada nesiklausė manęs. Gert laiko turėjo, bet tik ne man. Ji tyčiojosi iš manęs. Visada. Ji visad kartodavo, kad aš nereikalinga šiam pasauliui...
-Bet tu reikalinga,-pertraukė mane blondinas. Atsisukau į jį
-Ar tikrai?-paklausiau
-Tebūnie.
YOU ARE READING
10 days
Short Story"-Dabar, kai ji tau prieš akis...Papasakok man viską. Aš noriu žinot,-tarė blondinas iš mano mokyklos -Žinai...tai gan ilga istorija. Nors tai tik 10 priežaščių, nežinau ar mums užteks nakties,-nusukau akis į saulėlydį -10 dienų. Papasakok man viską...
