Draugai.

40 10 3
                                    

-Pačiu laiku,-tariau balsu, kuris senei nebeturi jokių jausmų.

Blondinas sėstelėjo per porą žingsnių nuo manęs.

-Draugai. Buvę geriausi draugai. Jiems atidaviau visą save. Jie juk irgi turi taip daryt tiesa? Na, to nebuvo,-atsikvėpiau

-Kate, James, Joe ir aš. Bendravom nuo pat darželio laikų. Buvom neišskiriamas ketvirtukas. Visur buvom keturiese. Visur. Dešimtoje klasėje jie pradėjo vengti manęs. Kai pasiūlydavau nueit kur nors į miestą jie visada turėdavo reikalų. Sakydavo, kad išvažiuoja ar panašiai, bet tą patį vakarą matydavau juos visus tris einančius. Jie juokėsi. Juokėsi be manęs. Juokėsi iš manęs. Kitą dieną paklausiau kodėl jie vengia manęs. Jie atsakė, kad su kekšėm nebendrauja. Sutrikau. Paklausiau kokį šūdą čia mala, o jie tik nusijuokė ir išvadino šiūkšle. Tą pačią dieną visai mokyklai paskelbė, kad aš duoduosi su visais iš eilės,-atsidusau

-Žinai, buvo skaudu. Skaudu ne dėl to, kad išskelbė visai mokyklai melą, buvo skaudu dėl to, nes jie buvo mano geriausi draugai.

-Kodėl aš apie tai nežinau,-suraukė jis antakius

-Tu naujokas. Iš kur gali žinot. Žinai, per juos kiekvieną mielą dieną patiriu patyčias mokykloj, bet žinai, kad man tai jau neberūpi?,-paklausiau jo

-Aš galiu tave nuo jų apsaugoti,-atsisuko jis į mane

-Kam? Kam to reikia? Manęs čia nebeliks nė pėdsako.

10 daysWhere stories live. Discover now