Myliu labiausiai, tyliu daugiausiai

2 dalis

Grįžusi namo dar nesuvokiau kas ką tik nutiko. Lėtai laiptais užlipu į savo kambarį, uždarau duris ir pasiėmu telefoną, o ten buvo praleistas skambutis nuo Keitės. Paskambinau jai:
- Labas, Keite. Ka veiki?
- Sveika, katik grįžau, tu?
- kątik? Tu jau turejai prieš pusvalandį būti namie. Kur buvai?
- Nepatikesi. Su Deniu!!!
- Ką?  Pl, pl, aš ateisiu pas tave ok?
- Ok, laukiu.
Per tą laika kol laukiau Keitės galvojau, kaip aš viską papasakosiu? Kaip ji reaguos ir pns. ? Vaikščiojau po kambarį kol atėjo Keitė. Pasikviečiau ją į kambarį. Mano kūnas drebėjo, rankos prakaitavo. Jaučiuosi kaip laikyčiau egzaminą. Viską jai papasakojau, ji su šypsena veide tarė:
- Wow, tu pavarei!!! Aš juk sakiau, kad tu jam patinki. O dbr galiu pasakyti, jis tave įsimilėjo!
Kai ji išėjo, jaučiaus labai keistai. Žinojau, kad visą gyvenimą negalėsiu prie jo tylėti ir tik žiūrėti į jo akių židrynę.
Pasiėmiau knygą ir ėmiau skaityti. Per  dieną galiu perskaityti 5 knygas. Visi galvoja, kad as moksliukė, todėl ir neturiu daug draugų. Bet dabar vasara, tai pats metas susirast draugų.
21.00, saulė lėtai leidžiasi ir netrukus pasislėpė už medžių. Išėjusi į lauką pajutau tylą (kartais man ji atstoja muziką), mano mintys nusiramino. Po truputį danguje pradėjo žibėti viena žvaigždė, paskui kita, o aš tiesiog sustingusi sėdėjau ir galvojau apie Denį. Man visi šie įvykiai, kurie nutiko šiandien, man atrodo lyg tai yra nuostabus sapnas, kuris niekada nesibaigs.

Kitą rytą nubudusi supratau, kad visą naktį praleidau lauke! Aš net nepajutau, kaip užmigau. Tikriausiai užsisvajojau (man visada taip būna). Grįžusi į kambarį ant lovos pamačiau raštelį: ,,Labas rytas, saulele! Iškepiau tau mėgstamų blynų. Nueik pavalgyti, o aš grįšiu apie 17.00. Mama." Atėjusi į virtuvę pavalgiau ir išbėgau į parką pabėgioti. Staiga priekyje pamačiau pažįstama siluetą. Ten buvo Keitė. Ji tai pat bėgioja rytais. Po 20 minučių lakstymo nuėjome nusipirkti ledų. Bet negalėjau numatyti to, kas įvyko netrukus...