Nakties serenada

1 skyrius

*Leilos pozicija*

Danguje švietė jaunatis, kuri menkai apšvietė mišką, kelios pušaitės buvo palinkusios, o už jų kažkas sujudėjo. Pajaučiau kaip mano gyslomia ima tekėti kraujas. Juk aš vilkas, prasidėjus medžioklei puoliau tą judantį objektą. Tai buvo riebulis kiškis, uožuodžiau, kaip jisai skaniai kvepia. Niam niam, mėsytė. Kiškis ėmė silpti ir pasinaudojus šia proga jį pačiupau į pagalbą man suskubo Dimas, jis man padėjo užbaigti kiškio gyvenimą. Tada pasikvietę gauja pasmaguriavome kiškiena. Ak, ji išties buvo labai skani.
Pasibaigus medžioklei grįžome namo. Atsisėdau šalia Dimio, savo mylimo broliuko. Prie mūsų prisėlino tėvelis.
- Leila ir Dimi, turiu jums pasakyti labai svarbų dalyką, jūs turite tai žinoti,- pasakė jis begalo rimtai.
Kas galėjo nutikti, gal kas nors apsirgo, o gal kita gauja mus ruošiasi pulti. Mes su Dimiu tik linktelėjome ir laukėme ką gi toliau pasakys tėvas.
- Po kelių dienų į mūsų gauja atvyks Egaila,- pasakė jis rimtai.
Kas ta Egaila? Kaip visa tai suprasti? Atvyks? Kas ji tokia, kad jai reikia sutikimo?
- Ką?- paklausiau tėvo.
- Egaila yra žmogus,- pasakė jis rimtai.
Ar jis kvaištelėjęs? Gal jis sutrenkė savo vilko smegenis? Žmogus yra mūsų didžiausias priešas, o jis aau ramiausiai sako, kad kažkokia mergina, jau nepamenu vardo, sau ramiai atvyks į gaują. Nesamonė.
- Žmogus?- Dimis buvo priblokštas.
- Ji nepaprastas žmogus. Žmogus turintis vilko kraujo,- pasakė tėvas.
Dabar tikrai jau nieko nebesupratau. Kaip suprasti žmogus turintis vilko kraujo? Tai ką ji žmogus ar vilkas? Gal reikėtų apsispręsti, vien kartą.
- Tėve, nieko nebesuprantu,- pasakė Dimis, o aš palingavo galva.
- Iš tiesų turiu daug jums ką papasakoti, tad prisiglauskite prie manęs ir klausykitės,- sušnibšda jis.

😏😏😏😏😏😏😏😏😏😏😏

Nuomonių 😘