MIRTIS

3.

- Ne!- surikau ir pabudau. Prasidengiau kaldrą ir pamačiau žaizdą per visą koją. Nejaugi tai tikrą?
Man po šio sapno ar įvykio nėjo užmigti. Man buvo šokas, nežinojau ką daryti, bet pagalvojau susitvarstyti žaizdą nes nukraujuosiu. Atsikėlus pastebėjau, kad žaizdos nebėra. Kaip suprast? Kaip galėjo dingt? Atsiguliau vėl į lovą ir pasiėmiau. telefoną pažiūrėt kiek valandų. 04:11. Nu va. Miegot nenoriu, o tiek valandų.

Jau 10:17. Nemiegojau visą tą laiką. Iš kambario neišeinu nes bijau. Bijau net miegot. Bijau, kad šį kartą galiu mirti. Aš nelipu net iš lovos tik kai einu į tualetą arba pavalgyt, tai tada jau išlipu.

Jau vieną dieną nemiegojau. Pas mane buvo atėjas Semas. Jis manimi labai rūpinosi. Begalvodama apie viską užmigau. Ne! Aš užmigau!

***Sapnas***

Aš miške pririšta prie medžio. Aplink mane nieko nėra išskyrus medžius. Staiga tolumoje pamačiau mėlyna šviesa. Ji labai greitai artėjo prie manęs. Ten buvo padaras kurio aš labiausiai bijau. Pragaro šuo. Tik dabar pastebėjau, kad ir mano burna užliptinta. Pradėjau klykti, verkti. Jis priėjo prie manęs ir su savo nagu drėskė per kitą koją. Man skaudėjo visą ją. Jaučiau kaip man per koją bėgo kraujas. Pradėjau klykti, o padaras tik juokėsi.

***Sapno pabaiga***

O ne! Aš vėl miegojau! Pažiūrėjau į koją ir buvo žaizdą. Ji iš po lėto gijo. Aš piliečiau ją ir man pradėjo deginti tą žaizdą. Pradėjau klykti nes skausmas buvo nežmoniškas. Į kambarį įbėgo Semas.
- Kas buvo!- atbėgęs sušaukė Semas.
- Nemtai? Žaizda, kraujas?
- Ne? - pažiūrėjau į koją ten nieko nebebuvo. Kaip?
- Aišku. Tikriausiai sapnavau, kad žaizdą ant kojos. - nusijuokiau. Bandžiau kuo tikriau, kad nepastebėtų juk kažkas atsitiko.
- Gerai, ate, pamiegok.- pasakė ir išėjo iš kambario.

Kaip taip įmanoma? Kaip galėjo tiesiog pradingti? O atsiminiau ji gi išplėto gijo! Šį kartą man nesivaideno. Išlipau iš lovos ir priėjau prie veidrodžio. O dieve! Mano plaukai atrodė, kad metus nešukuoti, o paakiai juodi, visa išbalus.

Nuėjau prie spintos. Išsitraukiau šiltesnius rūbus nes vasaros pabaiga ir dabar atvėso oras šiek tiek, bet rytoi bus karšta. Pala aš sakiau vasaros pabaiga? Vasaros pabaiga?! Į mokyklą tuoi reikės! Nuėjau prie telefono ir pasižiūrėjau kokia diena šendien. O ne! Rugpjūčio 29d. Poryt į mokyklą. Nuėjau pas mama paprašiau, kad man nupirktų pieštukų, penalą, kuprinę ir sąsiuvinių. Grįžusi į kambarį atsiguliau į lovą. Pasiėmiau telefoną ir žiūrėjau filmą. Kaip? Kaip sugebėjau vidurį filmo užmigti?

Pabudau. Valio! Nesapnavau to pabaisos. Kodėl? Ai nieko reikia džiaugtis kol galiu. Nuėjus į apačią, nupėdinau į virtuvę, įsipyliau į stiklinę vandens ir išgėriau. Nužingsniavau į svetainę ten sėdėjo mama ir Semas. Jis tikriausiai išgirdo žingsnius už savęs nes atsisuko į manę ir greitai pribėgo.
- Viskas gerai?- iš karto paklausė Semas.
- taip. Aš einu įkvėpti gryno oro.- jis tik linktelėjo galvą ir išėjo iš mano namų atsisveikindamas su manim ir mama. Nuėjau į lauką. Atsisėdau ant žolės ir galvojau apie savo gyvenimą. Kažin kaip jis atsirado, kodėl jis būtent prie manęs būna? Kodėl būtent prie manęs? Kodėl jis negali atstoti nuo manęs?! Apsisukau grįžt namo kol neišgirdau krabždesio už namo kampo. Lėtai ėjau link ten nors galvojau, kad ten galėtų būti pragaro šuo, bet vistiek ėjau. Priėjus greitai išlindau iš už kampo ir žiūrėjau kas ten krebždėjo. Ten buvo vilkas, net kažkoks keistas. Jis ėjo prie manęs ir tada vos negavau širdies smūgio. Štai dėl ko buvo tas vilkas keistas! Ten buvo persirengęs Semas. Jis pradėjo juoktis kaip beprotis.
- Semai! Vos negavau širdies smūgio!- pradėjau rėkt ant jo, o jis tik juokėsi iš mano reakcijos.
- Gerai atsiprašau, patenkinta?- pasakė Semas vis dar juokdamasis.
- Aš einu į vidų, ate. - atsisveikinau su juo ir nuėjau į namus. Nubėgau į svetainę ten buvo mama. Ji jau ruošėsi važiuoti. Atsisveikinus ėjau į kambarį. Atsiguliau ir galvojau apie savo gyvenimą.

Jau norėjau keltis, bet gale kojų pastebėjau juodą atviruką. Atsiverčiau ir skaičiau kas jame parašyta. Tai buvo atsiprašymas siųstas iš pragaro. Ką!? Iš pragaro!? Gerai. " Atsiprašau Kalija už tai, kad tave nori nužudyti dėl mano kaltės. Bet aš nenorėjau būti pragare nužudytas tai liepė nužudyti tave. Aš pasiunčiau savo šuniuką, kad tave nužudytų. Susitiksim pragare... (čia buvo užkritęs kraujo lašas.)

-tavo anonimas

Tas atvirukas tiesiog sudegė ore. Jame buvo parašyta krauju. Fui. Bet kodėl? Kodėl būtent mane turi nužudyti?