Nupiešk mane

|3|

Praėjus dar vienai savaitei Frėja ir vėl džiaugėsi, dėl artėjančios pamokos.
Prieš kelias dienas ji sužinojo, kad tikroji jos dailės mokytoja sunkiai susirgo, tad vaikinas turės žymiai ilgiau pavaduoti mokytoją.
Sužinojusi tai, mergina nė nežinojo ar džiaugtis ar liūdėt. Vis dėl to mokytoja sunkiai serga, tačiau visą liūdesį numalšina mintys apie pavaduojančio mokytojo matymą ir pavadavimą ilgiau.
Į šiandienos pamoką Frėja ėjo geros nuotaikos. Po pažastimi ji nešėsi savo senąjį blanką su savo senais piešiniais ir naująjį savo blanką, bei pieštukų rinkinį.
Vakar ji prisiminė apie pažadą duotą mokytojui. Ši turėjo parodyti savo piešinius ir įtikinti mokytoją, kad ji nepiešia gražiai.
Priėjusi dailės kabinetą, mergina giliai įkvėpė ir atidarė duris. Frėja nustebo pamačiusi mokytoją sėdintį prie "savo" stalo ir naršantį kompiuteryje. Juk dabar ilgoji pertrauka, o per jas jis visada kažkur išeina.
-Labas rytas,- užėjusi į kabinetą Frėja pasisveikino su mokytoju. Šis išsigandęs šiek tiek pašoko.
-Sveika ammm,- mokytojas norėjo pasakyti jos vardą, tačiau prisiminė, kad vis dar jo nežino.
-Frėja, mano vardas Frėja, mokytojau,- šyptelėjo.
-Taip. Sveika, Frėja. Taigi ar atnešei savo piešinius?
-Taip,- suspaudusi piešimo blankus tarp savo rankų, mergina nuėjo link mokytojo,- štai, įsitikinkite, kad aš iš tiesų nepiešiu gražiai.
Mokytojas daugiau nieko nesakė ir paėmęs piešinius iš merginos rankų, juos peržvelgė. Atsukusi į savo suolą, mergina norėjo įsitikinti, kad jos piešiamas mokytojo portretas yra vis dar ant stalo, tačiau jo neradusi išsigando.
Tada atsisukusi į mokytoją ji pamatė, kad tą piešinį mokytojas laiko savo rankose. Išsigandusi Frėja tiesiogine to žodžio prasme, išplėšė visus piešinius iš mokytojo rankų ir išbėgo iš dailės kabineto, ką tik patyrusi didžiausią gėdą savo gyvenime.

<<<<>>>>
nupiešk mane

'