Nupiešk mane

|6|

Pastarosiomis dienomis Frėja savo piešimo blanką nešiojasi kiekvieną dieną. 

Kaskart pamatydama mokytoją, ši atsiversdavo savo blanką ir nupiešdavo kokią mažytę, ar stambesnę mokytojo veido bruožų dalelę.

<...>

Kelios savaitės mokykloje buvo visiškai įprastos. Pamokos ėjo kaip visada lėtai ir nuobodžiai, o mergina kaip visada per jas nieko gero neveikdavo. 

Vieną dieną prasmę pamokoms suteikdavo dailė. Tik jos metu Frėja norėdavo kažką daryti, o šypsena iki ausų jos veido nepalikdavo visą pamoką.

Per kelias pamokas ji pabaigė beveik viską. Dar viena pamoka bei šiek tiek darbo namuose ir Mokytojo portretas bus visiškai baigtas.

Prieš kelias dienas pamokų tvarkaraščiai buvo visiškai pakeisti, tad dainės pamoka buvo perkelta ir trečiadienio šeštos pamokos į antradienio pirmą pamoką. Tai džiugino merginą, nes jau nuo pat ryto jos nuotaika bus visiškai praskaidrinta piešimo ir mokytojo dėka.

Atėjus taip ilgai lauktam antradieniui, Frėja iki dailės kabineto ėjo iškelta galva ir plačia šypsena veide. 

Šiandien ji atsikėlė žymiai vėliau nei įprastai, tačiau tai nesugadino merginos nuotaikos. 
Iki kabineto ji ėjo lėtai, niekur neskubėdama, tačiau išgirdusi skambutį į pamoką mergina pradėjo bėgti.

Į pamoką Frėja atėjo suskambėjus antrajam skambučiui, sutikdama mokytojo malonią šypseną.

Atsisėdusi į savo vietą ir atsivertusi piešimo blanką kaip ir kiekvieną savaitės pamoką ji pradėjo piešti mokytojo portretą.
Pamoka praslinko labai greitai ir ši nė nespėjo pilnai pabaigti savo piešinio.

-Nepamirškit, kad piešinius reikia atiduoti jau kitą pamoką,- visiems besidedant daiktus į kuprines ar rankines, Horan priminė apie piešinio atidavimo laiką.

Tai išgirdusi Frėja suglumo, tačiau to neparodžiusi greitai iš džinsų kišenės išsitraukė mobilųjį ir įsijungusi fotoaparatą ir atsukusi kamerą į mokytoją, jį nufotografavo. Tačiau fotografavimo garsas pasklidęs po visą klasę privertė mokytoją atsisukti į jos pusę ir silpnai šyptelėjo.

Eilinį kartą Frėja susmunka mokytojo akyse.

<<<<>>>>
nupiešk mane