Jei teko paieškoti, tai yra pilnas internetas patarimų kaip rašyti knygas. Nemažai ir popierinių knygų apie tai išleista. Aš esu linkusi karts nuo karto jas paskaitinėti, jei jūs gal vis dar neprisiruošiate tai štai mano konspektukas iš tų, kurias e...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Kai galop sau pripažinau, kad rašymas yra tas vienintelis, mane labiausiai žavintis hobis, kuriam, taip sakant, noriu „atsiduoti visa širdimi" suvokiau ir dar vieną dalyką – talento, noro, „Dievo dovanos", mūzos pasirodymo ir kitų mistinių dalykų man tikriausiai neužteks. Reikės ir dirbti, ir mokytis. Todėl gal prieš kokius metus, beklaidžiodama Akropolio knygyne nudžiugau pamačiusi Laimos Vincės knygą „rašyti gali kiekvienas". Skaičiau ją kaip vieną labiausiai kabinančių romanų, braukiausi geriausias mintis, bandžiau pratimus, keičiau savo rašymo įpročius. Jau vėliau, beveik netyčia, pataikiau į Sandros Bernotaitės kūrybinio rašymo kursus ir nusipirkau jos, dar ir mano draugų išreklamuotą, knygelę „Laisvojo rašymo elementai". Na, o praeitą savaitę į šią kolekciją pridėjau ir Natalie Goldberg knygą „Apie rašymą".
Viskas. Kolekcija užbaigta. Bent jau žmogaus, kurio žiniomis šioje srityje pasitikiu, teigimu, daugiau lietuviškai šiuo metu nėra nei vienos knygos apie kūrybinį rašymą.
Tai va, kadangi perskaičiau jau visas tris, nutariau pasidalinti savo nuomone, kad jums, jei trūksta vietos lentynoje/eurų piniginėje/valandų paroje nereikėtų skaityti visų trijų.
Jei ir visam mano tekstui perskaityti trūksta laiko, tai štai mano rekomendacijos išsidėstančios šia tvarka (nuo naudingiausios, iki mažiausiai naudingos knygos lietuviškai apie kūrybinį rašymą):
1.Laima Vincė „Rašyti gali kiekvienas"
2.Sandra Bernotaitė „Kūrybinio rašymo elementai"
3.Natalie Goldberg „Apie rašymą: kaip išlaisvinti vidinį rašytoją"
Jei jūs dar čia ir skaitote toliau, galiu paaiškinti kodėl.
1) Laima Vincė „Rašyti gali kiekvienas".
"Laima Vincė (gim. 1966) – Lietuvoje išgarsėjusi išeivijos rašytoja, žurnalistė ir vertėja, kaip kūrybinio rašymo dėstytoja Kolumbijos universitete įgijo menų magistro laipsnį, du kartus gavo prestižinę Fulbright'o stipendiją. Lietuvių kalba išleista jos knyga vaikams „Vaiduoklė svetainėje" ir prisiminimai apie studijų laikus Vilniuje 1988-1989 metais – „Lenino galva ant padėklo".
„Rašyti gali kiekvienas" – kūrybinio rašymo vadovėlis aukštesniųjų klasių mokytojams ir pirmo bei antro kursų universiteto dėstytojams. Taip pat šis leidinys bus įdomus kiekvienam kūrybingam žmogui, kuriam smalsu, kaip parašyti literatūros kūrinį." [1]
Kodėl atidaviau šiai knygai pirmą vietą? Negaliu būti tikra, kad prie to neprisidėjo subjektyvūs dalykai – šią knygą skaičiau pačią pirmą iš trijų ir joje naujo radau daugiausia. Be to, ši knyga turi trūkumų. Kaip per savo kūrybines dirbtuves sakydavo antrosios knygos autorė – "čia – mokykloms". Taip, tikrai ši knyga skirta mokykloms. Ją skaitant jums reikės "prakentėti" dalis, kur autorė pasakoja apie klasės bendruomenės kūrimą, mokinių veiklą pamokos metu, jaunojo rašytojo puoselėjimą ir taip toliau. Tiesa pasakius, dėl šios priežasties gal maždaug pusė knygos jums apskritai pasirodys nenaudinga. Tačiau tą pusę atperka likusioji dalis. Iš visų trijų knygų šioje radau daugiausiai naudingų praktinių patarimų. Ne tik apie tai kaip pradėti rašyti, bet ir apie tai kaip redaguoti, kaip rašyti dialogus, kurti veikėjus, pasirinkti pasakotojo perspektyvą, sukurti veiksmo vietos aprašymą, apie "Šekspyro principą", ir taisyklę "nužudykite savo numylėtinius", be to apie poezijos ir negrožinių tekstų rašymą. Iš čia sužinojau apie patį naudingiausią sau pratimą – laisvąjį rašymą, apie tai, kaip lengva kai kurias savo klaidas jau parašytame tekste aptikti tiesiog perskaičius jį garsiai.
2) Sandra Bernotaitė „Laisvojo rašymo elementai"
„Laisvojo rašymo elementai" – saviugdai skirta knyga apie kūrybos elementus ir dėsnius, literatūrinį meistriškumą, įkvėpimo trikdžius ir šaltinius. Autorė Sandra Bernotaitė remiasi tiek savo patirtimi, tiek gausia užsienio literatūra. Žinios apie kūrybiškumą pravers visiems tiems, kuriuos vienija aistra rašyti.
„Rašymo elementus kartais pakanka tik atrasti, išmokti juos pastebėti, kad būtum dėmesingesnis skaitydamas ir laisvesnis rašydamas. Kai jau matai elementus, kiekviena, nesvarbu, prastai ar gerai parašyta, grožinės ar negrožinės literatūros knyga gali tapti mokytoja. Rėmai ir taisyklės apibrėžia erdvę, kurioje galime būti laisvi, o laisvė – kūrybos pagrindas." – Sandra Bernotaitė" [1]
Gali būti, kad knyga man beveik nepaliko įspūdžio vien dėl to, kad tai jau nebebuvo pirma skaityta ta tema ir daug kas pasirodė žinoma. Bernotaitė rašo ne taip konkrečiai kaip Vincė. Iš jos knygos galima sužinoti ne tik apie rašymą, bet ir pačios autorės gyvenimo patirtį (nesirįžtu spręsti ar tai knygos pliusas, ar minusas). Tema taip pat šiek tiek skiriasi. Jei Vincė rašė žmonėms, kurie jau rašo, Bernotaitė iš pradžių tarsi tik reklamuoja rašymą, kalba apie tai kas žmogaus lauks kai jis nuspręs rašyti, kaip jis turėtų tam pasiruošti ir pan. Daug dėmesio skiriama pačiam rašymo procesui – kodėl ir kaip mes rašome, kas iš to išeina, kas tame dalyvauja, ieškoma būdų paguosti dėl to, kad greičiausiai nebūsite originalūs, kad ne viskas pasiseks iš pirmo karto. Tačiau yra ir konkretesnių dalykų. Kalbama ir apie pačią teksto struktūrą ir apie tai ko reikia geram pasakojimui. Apie „Deus ex machina", minties rišlumą, būdus mokytis rašymo, kada ir ką rodyti skaitytojui, snaigės metodą, „cliffhanger"į, „velnią detalėse", trupučiuką apie stiliaus klaidas. Knygos pabaigoje taip pat pateiktas pratimų ir knygų apie rašymą sąrašas (vien dėl jo, vertą šitą knygą atsiversti). Žodžiu knyga kaip ir nebloga, ir esant galimybei išleisti dar kelis eurus, nemanau kad jų labai gailėtumėtės.
3) Natalie Goldberg „Apie rašymą: kaip išlaisvinti vidinį rašytoją"
Natalie Goldberg kviečia patyrinėti rašymo paslaptį: kas mus varžo, o kas kaip tik gali išlaisvinti giliam, kūrybiškam rašymui. Pateikiama nemažai paprastų patarimų, kaip galime laisvinti ir lavinti savo vidinį rašytoją.
Milijardai laiškų, keli šimtai milijonų tiklaraščio įrašų, trumposios žinutės, tekstiniai pranešimai – šiandien rašome daugiau nei kada nors anksčiau. Svajonė tapti rašytoju Vakarų pasaulyje jau įgyvendinta – rašome kiekvienas. Dabar galima siekti naujos svajonės – tapti geru rašytoju. Tokiu, kurio mintys skamba net ir užvertus puslapį, kurio sukurti vaizdiniai ir jausmai lydi metų metus. Kaip? Pirma – reikia rašyti. Antra – skaityti. Trečia – skaityti apie rašymą. Natalie Goldberg „Apie rašymą" – knygų apie rašymą biblija. Įtaigi, lengva ir poetiška, su trupučiu „dzen" ir trupučiu „dzin", su asmeninėmis istorijomis ir įkvepiančiais pavyzdžiais. Ji kviečia rašyti. Ir, kas dar svarbiau, rašyti geriau.[1]
Nors mano išgirtoji Laima Vincė šią autorę citavo ne vieną kartą aš jai atiduodu tik paskutinę vietą. Kodėl? Nes visa knyga tėra reklama rašymui. Kaip ir abi anksčiau minėtos autorės, Goldberg pritaria (gal netinkama žodis – knyga parašyta anksčiau už anas) dėl to, kad rašyti reikia kasdien, kalba apie auksinę taisyklę "rodyk, o ne pasakok", bet konkrečių patarimų apie rašymą sužinome mažiau negu informacijos apie autorę. Apie ją, perskaičiusi knygą, papasakočiau daugiau, negu apie tai, ką ji šiuo tekstu norėjo pasakyti. Todėl ir rekomenduoju skaityti tik tiems, kurie nori būti įtikinti, kad gali rašyti ir būti padrąsinti.
Ir galop norėčiau pasinaudoti dar vienu Sandros Bernotaitės patarimu – jei galite, išmokite dar bent vieną kalbą ir imkite ta kalba skaityti. Pavyzdžiui, populiariaja anglų kalba patarimų apie kūrybinį rašymą yra daug daugiau. Šiuo metu, mano mėgstamiausias šaltinis – interneto puslapis . Galbūt naudingiausias tiems, kurie nori rašyti populiariąją fantastiką, bet visai neblogai tinkantis ir kitiems.
Šaltiniai:
[1] visos anotacijos nukopijuotos iš pateiktų ir esančių ant knygų viršelių
