Dvylikto gimtadienio proga gavau labai dailias pačiūžas ir tu prižadėjai, jog pamokysi mane čiuožti. Labai laukiau kada gerai pašals ir prūdas netoli mano namų apsitrauks storu ledo sluoksniu. Kai ta diena pagaliau išaušo, mudu abu žygiavom keliuku, rankose laikydami pačiūžas ir kalbėdami apie tai, ką dar galėsim nuveikti per žiemos atostogas.
Labai atsargiai dėliodama kojas, prilaikoma tavęs, aš lipau ant ledo. Tu tempei mane už abiejų rankų, pats čiuoždamas atbulas ir dalindamas patarimus kaip laikyti ir dėlioti kojas. Po kiek laiko nusprendei, jog jau esu pakankamai įgudusi čiuožti viena, todėl paleidai mano rankas, tik prieš tai turbūt pamiršai mane įspėti ir aš visu ūgiu trenkiausi ant ledo. Tu siaubingai išsigandai ir puolei prie manęs, o aš sėdėjau apsikabinusi savo dešinę ranką ir tyliai, kaip tik mokėjau, keikiausi. Ranka atrodė, jog lūžo pusiau ir dabar savo glėbyje aš laikau vieną iš jos dalių.
Kai grįžau namo mama aiktelėjo, kai pamatė, jog mano tiek striukės, tiek megztinio rankovės kruvinos. Prie praskelto smakro į sąrašą galėjau įtraukti ir praskeltą alkūnę. Šį kartą jau galėjau pasakyti tėvams, kad aš pati kalta, jog lipau ant to prakeikto ledo ir neapskaičiavusi savo galimybių išsidrėbiau kaip karvė. Po to tu man pasakojai, jog mano griuvimas išties buvo gana juokingas.
ESTÁS LEYENDO
Randai (✓)
Historia CortaGražiausia dalis ta, jog visos žaizdos galiausiai virsta randais, marginančiais mūsų odą ir sielą bei pasakojančiais knygos puslapių vertas istorijas.
