Tik likę vieni...

..1..

Grįžusi iš mokyklos, nutrenkiau kuprinę ant žemės. Pavalgiau greitai paruošiamu makaronu, persirengiau ir nuskubėjau į darba. Na taip man tik septyniolika, bet dirbu, nes noriu tūrėti savo pačios santaupų, o ne būti iškaikoma tų prakeiktų tėvų. Buvo sunkus pusdienis darbe, o dar kažkoks banketas po kurio nejaučiau visiškai kojų, beje dirbu kavinėje miestelio centre. Atėjau namo tik 00.37h. namu darbams buvau per daug pavargusi, tad nuėjau į duša ir atsiguliau į lova, negalėjau gūlėti vienoje vietoje, negalėjau užmerkti akiu vis galvojau apie ryte įvykusi įvykį mokykloje prie klasės... Ėjau ramiai sau į pamoka, vėlavau. Užlipusi iki antro mokyklos aukšto už kampo pamačiau, Igna. Jis stovėjo ir laižėsi su kažkokia padrika merga kuri buvo keliais metais už jį jaunesnė. Matau ja kiekviena diena mokykloje kaip jinai suka galva visiem bejėgiam vaikinam. Jie nebuvo silpni, bet buvo sužavėti ta tuščia mergina kuri net nebuvo simpatiška. Įdomu kas ji? Tai Simona - šviesiu banguotu plauku, dirbtinio įdegio, priklijuotu nagu, cypenčio kaip vyščiukas balso mergina. Mes ja vadinom tuštute. Nepristačiau juk kas tos "mes". Tai yra mano draugiu grupelė, Aš-Emilė, Viktorija, Gabrielė, Klaudija. Mes neišskiriamos nuo vaikystės. Viktorija turi gražuolį vaikina vardu - Deimantas. Jis aukštas brunetas, pasportavęs vaikinukas kuris turi mylima mergina... Vis dar gulėdama ir galvodama kodėl toks šaunus vaikinukas kaip Ignas galėjo bučiuotis su ta nevėkšla? O gal pagal jį nevėkška aš? Manau suprantate, kad Ignas mano didelė simpatija. Daugiau nei draugiškus jausmus jam jaučiu ne vienerius metus. Kol gūlėjau ir galvojau, išgirdau kaip pykstasi tėvai
svetainėje. Kodėl jie dar nemiega ir kodėl jie vėl pykstasi? Prie aplinkiniu apsimetame labai mylinti vienas kita šeima, bet realybėje to nėra, gaila. Gaila dėl to, nes visada pykstuosi su tėvais, o tarpusavyje jie barasi dėl manęs. Tėvai yra aptekę pinigais ir dėl to galvoja, kad mes esam kažkuom geresni už kitus, jie visada iškelia save į aukštumas. Jie galvoja, jog gali kontroliuoti kiekviena mano žingsnį, bet aš jau nebeesu maža mergaitė kuriai reikia pakeisti vystiklus ar pamaitinti, esu savarankiška ir jau beveik pilnametė. Kodėl beveik? Jau kitą penktadienį mano aštuonioliktas gimtadienis. Na viskas, baigiu ir smingu į saldžius, saldžius sapnus.