Tik likę vieni...

..3..

7h. ryto skamba mano trečias žadintuvas. Jį išjungusi išgirdau kaip prie mano durų vyksta pokalbis su mano mama ir Guoda. Išsiridenu iš lovos, atidarau duris ir matau išsižiojusias mamą su juodaplaukę.

-Kodėl nepažadinot manęs ankščiau?-prikimusiu balsu klausiu šių dviejų moteriškių.

-Galvojau, kad norėsi su Guoda važiuoti į kaimą ir šiandien praleisti mokyklą.-su įtartina šypsena mama atsakė į mano klausimą. Prasitryniau akis ir pamačiau, kai moteris kuri ką tik man pamelavo dingsta iš mano horizonto.

-Kur tu eini? Negi manai, kad gali mane išvežti į kaimą ir atsikratyt kaip ankščiau? Dabar ne vasara ir dabar aš neesu maža mergaitė...-surikau ir net nepajaučiau kaip visi šie žodžiai išsprūdo iš mano burnos.

-Ar galima taip kalbėtis su mama?-iš kito kambario piktu žvilgsniu išeina tėtis. -Galvoji gali daryti ką nori? Esi dar vaikas ir kol gyveni po mano stogu turi klausyti tėvų, o ne kelti balsą prieš moterį kuri tave nešiojo po širdimi devynis mėnesius ir rūpinosi 17 metų kol tu drąskiai jai akis.-visi nutilo, pasigirdo tik mano verkimas. Nubėgau į kambarį pasiimiau savo dalį rūbų, makiažo ir susikroviau į krepšį.

Tyliai atidariusi duris pamačiau piktą tėvo žvilgsnį man prieš nosį.

-Kur šitas nekultūringas vaikas susiruošė?.-paklausė, pabrėždamas žodį "vaikas".

-Į mokyklą...-tyliau tariau. Jis griebė mano krepšį man iš rankų ir iškratė visą jame buvusį turinį.

-Ar tai tavo daigtai į mokyklą?-rėkė taip, jog galvojau sprogs mano ausų bugneliai. -Ar tai į mokyklą? -po šių žodžių pajaučiau smūgį į veidą.

Atsikėliau ant savo lovos, beproto skaudėjo dešinyjį žandą. Atsistojusi, pažiūrėjau į veidrodį ir mačiau tik didelę mėlynę ant savo veido. Žengusi kelis žingsnius į priekį išgirdau durų skambutį. Nubėgau į apačią atidaryti durų. Bijojau, galvojau, kad tai vėl tėtis, bijojau, kad jis man vėl trenks. Atidariau skambančias duris ir pamačiau tobulą vaikiną... Rudų akių, lygaus veido, putlių lūpų ir kerinčios šypsenos. Tai buvo - Ignas.

-Kas tau nutiko,Em?- tarė susirūpinęs vaikinukas. Tuo momentu prapliupau ašaromis. Jis apglėbė mane savo raumeningom rankom. Rudaakis buvo toks mielas. Nuramino, išvyrė arbatos, išklausė mane. Sedėdami svetainėje prie stalo pamačiau kažkokį raštelį ant komodos. Ten buvo užrašyta "Aš su tėvu vykstu į Egiptą atostogų". Stovėjau lūpomis padarius "o" raidę. Ignas pribėgo prie manęs, perskaitęs raštelį pats, mane pasodino sau ant kelių ir stipriai įsisiurbė į mano lūpas. Sedėjau ant jo be amo.

-Em, tu man begalo patinki jau ilgą laiką.- jis nulenkė galvą ir pasikasė pakaušį. -Nežinojau, kaip tau tai pasakyti, bet vakar jau norėjau tau pasiūlyti tapti mano mergina.

Atsisėdau šalia jo, nes nebuvo labai jauku sedėti jį apžergus ir apsikabinus per pečius kol jis sako tokius žodžius.

-Ignai, žinai, kad visada liksime geriau...-mane nutraukė pabučiuodamas mane giliam bučiniui.

-Nenoriu tave palikčia čia viena. Kur tavo kambarys?-nusivedžiau jį į savo kambarį ir jis buvo labai išsibląškęs. -ar čia tavo drabužinė?-linktelėjau.-gerai, užsidėk šitą.-suglumau ir nesupratau ką jis nori daryti.

Persirengusi atėjau pas rudaakį. Jis stovėjo išsižiojąs ir sukrižiavęs rankas.

-Na kaip?-kukliai nusijuokiau.

-Tobula kaip visada.-nulenkiau galvą ir šunyčio veideliu žiūrint iš apačios į viršų nusišypsojau.

-O dabar galime eiti.-vaikinukas šypteli savo nuostabą keliančia šypsena.

-Kur?-išpūčiau savo akis.

-Į mūsų pirmajį oficialų pasimatimą.-pasimečiau visiškai. "Kur mes einam?" Vis galvojau galvoje.

-Ammm.-nebežinojau jau net ir ką beatsakius. -Žinoma, bet pirmiau man reikia pasidaryti makiažą.

-Gerai, palauksiu svetainėje.-gražuolis susiėmęs rankomis kaklą išėjo iš mano kambario.

~PO PASIMATIMO~

Ėjome į labai jaukų restoraną, užsisakėme maisto, gėrimų. Kalbėjomes, juokėmes, flirtavau...Realiai nepajaučiau kaip, bet prie jo aš jau visai kitas žmogus. Sugebu pamiršti visas baimes, skausmus ir neviltis.

-Buvo tiesiog nuostabu!-riktelėjau ir apsikabinau jį per kaklą. Jaučiau kaip po truputėlį jis artinosi vis arčiau mano lūpų. Pagaliau jos susijūngė. Netoliese išgirdau pažįstamus balsus. Tai buvo mano draugės: Klaudija, Viktorija, Gabrielė.

-O Dieve, jie pagaliau pora.-sucypė Vika ir kitos merginos jai pritarė.

Mes abu išraudome. Ignas sujūngė mūsų rankas ir atsisukau į jį.

-Tai lemtingas mūsų žingsnis.-tyliai sušnabždėjo man į ausį.-būnam pora?

Išgirdus vaikino žodžius stovėjau šoke porą minučių. Kaip pamačiau jo veide nusivylimą stipriai jį apkabinau ir ilindau į jo šiltą glėbį. Jis mane pabūčiavo prancūzišku bučiniu ir nusišypsojo savo velniškai tobula šypsena.

-O dabar tu mano ir tik mano.-šie gražuoliuko žodžiai nuskambėjo kiek grėsmingai.

Palydėjąs mane namo, rudaakis pabučiavo ir paliko mane užsisvajojusią lyg princesę...

Įžengus namo jaučiau įtampą, lyg už kurio nors kampo lauktų manęs tėvas ruošiantis man trenkti ar aprėkti.

Nusivaliau makiažą, persirengiau į savo pižamą ir nugrimzdau į gylius ir saldžius sapnus.

—————
Trečia dalis!! Tikiuosi patiko((: 742wow
Nepamirštau komentuoti nuomonių ir spausti VOTE
-Austėjaoxox