Prabudau ryte 6:40h., jau galvojau, kad užmušiu tą prakeiktą žadintuvą. Nužingsniavau iki vonios, išsiprausiau, išsivaliau dantis. Pasidariau pusryčias ir sugrįžau į savo kambarį kuriame jau kaito mano plaukų tiesintuvas ir manęs laukė makiažas. Išsitiesinau plaukus, pasidariau labai natūralų makiažą, apsirengiau juodus džinsus, pilką palaidinę ir rausvos spalvos kardiganą. Pasiėmus kuprinę nuėjau į svetainę ir išvydau savo vaikystės draugę Guoda kurios nemačiu jau 2 metus, nes ji su šeima gyvena Norvegijoje. Pribėgusi, apkabinau ją. Jį juodų, trumpo kirpimo plaukų, aukšta su labai daila figūra.
-Šimtas metų. -prabilo tamsiaplaukė ir stipriau mane apkabino.
-Viskas draugyte, turiu lėkti į tą skylę kurią kažkas vadina mokykla. -abi išsišiepėme ir atsitraukusi nuo jos išbėjau pro lauko duris į pamokas.
Atėjau lygiai suskambant skambučui į pamoką, užlipau į trečią mokyklos aukštą su šypsena kol nepamačiau, kad Ignas vėl sėdi su ta mergše Simona. Norėjau rėkti, verkti, cypti... Jis nepriklausė man, jis nebuvo mano vaikinas, bet labai norėjau, kad būtume vaikinas ir mergina, o galiausiai kaip pasakose ilgai ir laimingai gyventi. Gaila, kad tokia pabaiga lieka tik pasakose. O dabar galime sugrįšti į realybę, tiksliau lietuvių kalbos pamoką.
- Labas rytas - sušuko visa klasė choru ir mokytoja pradėjo aiškinti man, kaip yra nemandagu veluoti į pamoką.
Po septynių pamokų bėgau greitai į darbą, šiandien buvo Klaudijos gimtadienis. Aš dirbu, negaliu jos pasveikinti, o dar ir dovaną palikau bėgdama iš namų prie durų... Dabar pradedu galvoti, kad man netik nesiseka su vaikinais, bet ir pačiame gyvenime.
Baigiau darbą, uždariau kavinę ir eidama namo girdėjau kaip gale už manęs vyras ėjo dideliais žingsniais. Aš paspartinau savo ėjimą tas vyras kaip girdėjosi tai pat. Labai išsigandau ir pradėjau bėgti. Ant savo peties pajutau didelę, šiltą ranka nuo kurios net oda pašiurpo. Beatsisukdama mintyse jau galvojau kaip mane išsiveža į mišką, išprievartauja, pririša prie medžio ir palieka miško gyvūnams mane suėsti.
-Em? -išgirdau duslų balsą ir supratau, kad čia Ignas. -Kodėl bėgai, negi vengi manęs? -atsidusiau ir tik po kelių sekundžiu supratau, ką jis man pasakė.
-Ką?! Ne, ne, ne. Galvojau, kad čia koks senis prievartautojas. -jis kukliai nusijuokė.
-Gal tave palydėt namo? -nuoširdžiai šyptelėjo, o man net pritrūko oro. Tikrai? Po šitiek metų slaptos simpatijos jis mane nori palydėt namo?
-Taaaip. -drebančiomis lūpomis pasakiau gražuoliui.
-Tau šalta? Štai, imk mano striukę -meilia šypsena manęs paklausė, o aš galvojau, kad sustingsiu vietoje.
Paėmiau jo odinę striukę, ji kvepėjo juo... Visą kelią ėjom, juokėmes iš kartu praleistų vasarų kaime. Kaip priėjom prie mano namų atidaviu jam jo striukę, nes mačiau kaip jam buvo šalta.
-Na, iki, susimatysik ryt mokykloje. -kaip ištariau šiuos žodžius pajutau kaip mūsų lūpos susijungė, jis pradėjo mane bučiuoti. Atsakiau į jo bučinį... Nenorėjau, kad tai baigtusi, bet dėja viskas turi pabaigą. Stipriai apkabinau jį ir mintyse galvojau, jog mano svajonės pradeda pildytis...
-Amm, gal galėčiau gauti tavo numerį, kad susitiktume ir daugiau praleistumėme tokių vakarų?-savo tobula šypsena nusišypsojo man ir paėmusi jo telefoną įvedžiau savo numerį į jo kontaktus. Jaučiau, kad raustu kaip niekada.
Uždėjąs man ant žando savo pusiau šaltas rankas, sujūngė mūsų lūpas dar vienam bučiniui. Nenorėjau jo paleisti, bet tūrėjau, kad neatrodyčiau kaip ta mergšė Simona... Simona?! Jis gi laižėsi su ta merga. Greitai nuo jo atsitraukiau ir tarusi atsisveikinimo žodžius užtrenkiau jam panosiai duris ir nubėgau į kambarį vos neverkianti ir nesupratau kodėl... Juk visą dėmesį jis skiria man ir tik man.
Atidariusu savo kambario duris pamačiau Guoda. Ahh, taip, gi ji pasiliks pas mane iki rytojaus.
-Ar viskas gerai, draugytę?- mieguistu balsu ištarė juodaplaukė.
-Taip...-tyliai atsakiau ir nutipenau iki dušo.
Persirengusi į savo pižamą, tyliai įsmukau į savo kambarį, mačiau kaip saldžiai miega draugė. Atsiguliau į savo patalus ir kritau į sapnų karalystę.
——–————
Antra dalis, tikiuosi patiko. Laukiu nuomonių ir vote.
Austėja-xoxo

VOUS LISEZ
Tik likę vieni...
Roman d'amourŽavi, pašėlusi ir jauna ir dar nieko nesuprantanti... Emilė- 17 metų, neaukšta 1.63m., blondinė. Ją ir jos svajonę skirę tiek nedaug, bet viską draudžia pasipūtę, įnikę į darbą tėvai...