Nusiėmus Kaukę

2.

Atidarau duris ir už jų pamatau savo draugą - Keegan. Nusišypsau ir tariu:

- Sveikas.
- Labas, kaip matau nelaiku užėjau? - paklausia jis pamatęs Taylor.
- Viskas gerai, užeik į vidų.

Keegan užeina ir nueina prie Taylor, uždarau duris ir einu juos supažindinti, bet nespėju ateit, jie patys greičiau susipažįsta.

- Ką dabar veiksim? - paklausiu tik priėjęs.
- Nežinau kaip tu, o aš einu pamylėt šitą gražuolę, - taria Keegan.
- Ammm... - pasimetu.
- Juokauju gi, nepriimk visko taip rimtai, - taria jis ir nusijuokia.
- Turit pasiūlymų? - paklausiu.
- Žaiskim tiesą drąsą, - taria Taylor.
- Gerai, - linkteliu galva.

Susėdam taip, kad matytume vienas kito veidus ir pradedam žaisti, pradžioj klausimai būna labai paprasti, tokie kaip "kokius ledus labiausiai mėgsti", bet kuo toliau, tuo labiau žaidimas intensyvėja ir klausimai, bei užduotys darosi vis sunkesnės ar žiauresnės. Ir štai ateina Keegan eilė:

- Alex, tiesa drąsa?
- Drąsa, - tariu nei nesuabejojęs.
- Pagriebk Taylor už krūtinės, - net nepamąstęs taria jis, rodos, kad tai pasakyti jau seniai planavo, tik laukė tinkamo laiko.

Taylor išrausta visa, aš pasimetu, bet jam linktelėjus taip ir padarau, ji tik sudejuoja, bei pažiūri į mus, tačiau Keegan iškart klausia:

- Taylor, tiesa drąsa?
- Amm... Drąsa, - taria kiek suabejojus Taylor.
- Pabučiuok mane, - taria jis.

Taylor gūžteli pečiais ir pabučiuoja jį, ji truputį užtrunka ir kai rodos jau turėtų jie baigti, jie pratęsia tą bučinį... Nebegaliu į juos žiūrėti, tad išeinu į lauką, ji man taip patinka, Keegan tai mato, kodėl jis taip elgias? Išeinu į lauką ir atsisėdu ant šaligatvio, pasėdžiu čia apie 20 minučių, tuomet ateina Taylor...

- Alex, kodėl išėjei?
- Nenorėjau trugdyti balandėliams, - pamėginu pasakyt kuo pašaipiau.
- Juk ten buvo tik užduotis... - taria nuliūdusi ji.
- Aha, užduotis... Nevaidink, kad tau nepatiko su juo bučiuotis, mačiau kaip mėgavotės abu ! Plius jeigu būtų užduotis ten pasidulkint jum irgi tai padarytum ir sakytum: "tai tik užduotis" !? - sušunku.
- Aš... - taria pasimetus ji.
- Tu... Gali jau eiti pas savo Keegan, nenoriu abiejų jūsų matyti, būkit ten laimingi be manęs, galit nors ir namą pasiimti, - tariu ir išeinu į mašiną.

Taylor dar kažką sako, bet aš nesiklausau, sėdu į mašiną ir išvažiuoju. Pats nežinau kur važiuoju, tiesiog važiuoju pasivažinėt... Man vis skambinėja Taylor ir Keegan, bet aš neatsiliepiu, o galiausiai išjungiu telefoną. Nuvažiuoju į aukštesnę vietą užmiestyje ir ten atsisėdęs žiūriu į miestą. Visada taip darau kai liūdžiu ar panašiai... Sėdžiu ir mąstau apie tai, ką jie padarė ir kodėl jie taip padarė.

Po valandos privažiuoja kažkokia mašina, net neatsisuku pažiūrėt, nes manęs ji nedomina. Staiga pajuntu kaip man suriša rankas...