Wings//Completed//

Part 15 (sun was shining...)

Ilgai ketinau... Bet šalna vis nesitraukė...
Tik šaldė ir šaldė...Gniaužė ir gniaužė...Kol širdis mano, stiklinė, skilo pusiau ir sutrupėjo į milijoną šukių...
Skausmingai pjaustančios šukės žeidė ne tik mane, bandančia jas klijuoti, bet ir tuos, kurie bandė man padėti...
Aš juos išlaisvinsiu...
Jų nebežalosiu...
Nesavanaudiškai išeisiu...
Nes kažkas turi palikt šį žaidimą, kad žaidimas baigtųsi...

Šaltas vėjas kedena plaukus...

Tamsuma veržiasi iš gilių rėžių...

Plaučiai lėtai traukiasi...

Aš ateisiu... Ateisiu ir išeisiu...

"Neskrisk per arti saulės, nes ištirps sparnai. Neskrisk per arti vandens, nes sušlapsi"

Bet mano istorija nebuvo nei viena iš šitų...

Atėjo pavasaris...
Išsiskleidė žiedai...
Sužidėjo gėlės...

Kaip balti dūmai išsisklaido, juos nupučia vėjas...
Vienišos snaigės tirpsta...
Žiedai nužydi...
Lapai nukrenta...

Tokia būtų mano pabaiga...

Kai rytas nebeatėjo...

Nes aš palikau sparnus, tuos kurių man nebereikėjo...

Žiema baigsis...

Dūmai vėl atsiras...
Snaigės vėl iškris...
Žiedai vėl sužidės...
Lapai vėl užaugs...

Kitais metais... Ir tik manęs jau nebus...

Pasaulis liks toks pat...

Paukštis visada siekia dangaus...Visada sugrįžta į dangų...

Kartais tiesiog per sunku...Bet toks buvo mano likimas... Mano noras... Mano sprendimas.

Sparnai man nebereikalingi, jei jie skaudina... Suteikia tik skausmą...

Todėl manęs sparnai nebesulaikė ir aš kritau į gilią bedugnę...

Ir dangus vis dar buvo mėlynas, ir saulė vis dar spindėjo...