Vaikystės prisiminimas

1.

-Kodėl tu negali manęs palikti ramybėj? -sušukau ir nusisukau į lango pusę.

-Nes aš tave sušiktai myliu! -atrėkė Jis man.

-O tai kai susitikinėjai su ja tada ar mane mylėjai? -paklausiau su panieka balse.

-Taip, aš visada tave MYLĖJAU MYLIU IR MYLĖSIU! -paskutinius žodžius pasakė ramiai.

-Dink! -surėkiau.

-Ne, nedingsiu!

-Dink! - dar kartą sušukau. Išgirdusi kaip užsitrenkė kambario durys suklupau ant žemės ir pratrūkau.

......................................................................................................................................................

Ashley pov.

Staiga prabudau nuo erzinančio ir garsaus kažkokio prietaiso pypsėjimo. Pramerkusi akis nustebau pamačiusi banalią, baltų sienų ligoninės palatą. Netrukus pradėjo garsiai ir greitai pypsėti tie aparatai. Į palatą sulėkė gydytojas ir keturios seselės kurios iš tiesų atrodė kaip kokios vištos. Priėjęs prie lovos gydytojas manęs paklausė:

-Kaip jaučiatės, panele Benson?

-Na, kaip ir normaliai. O kodėl aš čia? -pasiteiravau aš jo. Staiga išgirdau už durų sujudimą.

-Įleiskite mane į palatą aš atėjau pas savo merginą! -pasigirdo labai pažįstamas vaikinuko balsas.

-Supraskite mane - pas pacientę šiuo metu negalima, nes ją turi apžiūrėti gydytojas. -paaiškino jam turbūt seselė.

-Panele Benson. -pamojavo man prieš akis gydytojas su ranka. -Ar jums viskas gerai? Jus neatsakėte į mano klausimą.

-Ką? Ak taip. Man tikrai viskas gerai. Tiesiog užsigalvojau. Tai ko manęs klausėte? -atsigavusi paklausiau gydytojo.

-Ar jūs nieko nepamenate? Kaip jūs čia atsidūrėte ar kas atsitiko prieš tai kai patekote į ligoninę? -pasidomėjo gydytojas.

-Ne, nieko nepamenu.- atsakiau.

-Ahaa... Taip, tada aš išeinu, o jei kas nors nutiks spauskit migtuką ir...-gydytoją nutraukė į palatą įsiveržęs vaikinas.

....................................................................................................

Negaliu patikėti savo akimis ką aš dabar matau. Mano vaikinas bučiuoja kažkokią kalę. Visa pikta sparčiu žingsniu nuėjau link jų.

-Na, Markai, iš tavęs to nesitikėjau. Tarp mūsų viskas baigta! surėkiau turbūt ant viso prekybos centro.

....................................................................................................................

-Ash! -pažadino mane iš prisiminimų vaikino balsas.-Ačiū Dievui pabudai. Kaip aš tavęs pasiilgau, zuiki.- meiliai pasakė Markas turbūt ir paėmė mano delną ir pabučiavo. Nuo jo tokio perdėto mielumo vos neapsivėmiau. Ir staiga prisiminiau savo prisiminimą.

-Trauk rankas,niekše. Iš pradžių mane įskaudino, o vėliau ateini ir vadini visokiais zuikučiais. Dink iš čia. Nenorių aš tavęs matyti. Ir daugiau NIEKADA nesirodyk man akyse. Supratai NIEKADA! -Surėkiau.

.....................................................................

Sveiki, žmogeliai. Neturėdama ką veikt nusprendžiau rašyt istoriją kuri galbūt pritrauks jūsų dėmesi? Tai tikiuosi jog istorija jums patiks ir surinksim VOTE ir keliu com!

Myliu, mergaitė xo xo