Leisk bandyt (z.m&p.e)

perrie

Sėdžių kambaryje ant palangės ir stebių pro langą krentančius vandens lašus. Nors dabar yra pavasaris, tačiau oras nebuvo iš gražiausių.

Nusukau žvilgsnį nuo lango ir apžvelgiau savo kambarį, kuriame senai buvau. Už akiu užkliuvo nuotrauką, kurioje buvau su savo draugais. Šią nuotrauką pasidarėm prieš mums su merginomis išvykstant į turą.

Prisiminymai užpludo mane. Grįžusi esu jau dvi dienas, bet dar nemačiau savo draugų. Ne todėl, kad susipykom. Mes nesusipykom, tiesiog viskas man primena jį, todėl vengiu visų, kad ir kaip jų pasiilgau.

Iš minčių prižadino skambutis, kuris nuskambėjo per visus mano namus. Žvelgiau į savo kambario duris, tikėdamasi, kad kažkas pasakys 'aš atidarysiu'. Tačiau, nieks to nepasakė, nes jo nėra. Jis būdavo tas, kuris visada atidarydavo duris. Nėra ir Lele, nes ji dabar draugauja su Harry, tai mažai leidžia laika namuose.

Jau tikriausiai ketvirtą kartą nuskambėjo skambuti, kuris privertė vėl grįžti iš minčių. Atsidusau ir užsitempusi man per didelio megztinio rankoves sau ant ranku pradėjau judėti link duru.

Lėtai nulipau laiptais ir truputi pasitvarkiusi plaukus pravėriau duris net nepatikrindama kas ten.

-Tu,-didelė šypsena paliko mano veidą,-Aš taip tavęs pasiilgau

-Aš tavęs irgi,-jau netrukus buvau jo gleby

-Fui, tu šlapes,-nusijuokiau atsitraukdama nuo jo

-Turbūt todėl, nes mano mylima pusseserė nenorėjo manęs įleisti,-nusijuokė įžengdamas į mano namus

-Atleisk, Paul. Maniau, kad tai mano draugai, o dabar neįtin trikštu noru matytis su jais,-tariau stebėdaba kaip jis nusiema savo batus

-Suprantu,-girdžiu, kad jis seka mane į svetainę

•••

Su Paul žiūrėjome filmą, nors ištiesu nežiūrėjome, o be perstojo kalbėjomės. Buvau pasiilgus mūsų pokalbių. Mūsų laiko kartu. Buvau pasiilgusi jo. Jis man buvo kaip viresnysis brolis.

Kalbėjomės su juo apie jo draugę, bet mūsų pokalbį nutraukė mano telefonas, kuris pranešė, kad gavau naują pranešymą. Vis dar su didele šypsena paimiau telefoną, bet tuo jau ta šypsena dingo.

-Kažkas nutiko?-susirūpino Paul

-Parašė Jade, kviečia pas Harry.

-Tai važiuojam

-Nežinau,-atsidusau ir vėl gavau žinote,- Sako, kad viskas gerai, Zayn nebus

•••

Galiausiau Paul pavyko mane įkalbėti ir man apsirengus ir susitvarkius plaukus, mes išvykome pas Harry.

Stovėjau prie jo duru ir stypriai dvėjojau. Paul padrąsindamas mane apkabino per pečius ir nusišypsojęs paspaudė duru skambutį už mane.

-Perrie,-su dideliu džiaugsmu atidarė duris Harry ir netrukus jau buvo jo šultam glėby,-Nesakiai, kad atvyksi ne viena

-Ak taip, atleisk,-nusišypsojau,-Harry čia Paul. Paul čia Harry,-vaikinai draugiškai paspaudė rankas ir netrukus jau žingsnevome į svetainę, kur jau girdėjose didelis triukšmas

Vos įžengiau į svetainę visi nutylo ir jau po keliu sekundžiu buvau visu suspausta. Paleide mane visi pradėjo manęs klausinėti kaip laikausi ir nenustojo kartoti, kaip pasiilgo manęs.

Kaip triukšmas greit prasidėjo, taip greit ir nustojo. Visi keistai žiūrėjo į kažką už manęs, tik tada supratau, kad nieks nepažįsta Paul, išskirus Jade ir Lele.