Liūdnos sielos mintys

Meilės Pinklės

Keista ta, meilė ji apakina visus
Ir priverčia sapnuot keistus sapnus.
Tu išvenkt jos negali
Ir galvoji, kad visi jausmai kuriuos jauti nėra tikri.

Naktį veidą pagalve uždengusi verki
Ir kas kartą jį pamačius skaisčiai nurausti.
Galvoji kad jam tu nepatinki
Ir dėl to savęs vis labiau nekenti.

K

as dien matai jį vis su kita.
Galvoji gal įspėt ja, pranešt kad tai klasta?
Bet vieną dieną jis atsisėda šalia tavęs
Ir jauti kaip tavo kūnas tuoj laimėję paskęs.

Tu net nepajutai kaip jis tavim pasinaudojo.
Iš pradžių jis su tavim kaip su vaiku kvailiojo.
Bet dabar išprievartauta guli griovy,
Toli nuo namų kažkur pajūry.

Gali tik galvot, bet negali pajudėt.
Negalvojai, kad dėl meilės gali taip skaudėt.
Bet dabar supratai ne meilė tai buvo.
Ir dar vienos merginos gyvybė pražuvo.