Liūdnos sielos mintys

Ašaros

Sergu depresija ir gydausi jau,
Psichologė bando padėt bet vis blogiau,
Bandau sigryšti į vėžes ir vėl kalbėt,
Bet vos prabilus aš ir vėl noriu patylėt.

Žmonės stebisi kad tiek laiko liūdėjus ir tylėjus,
Aš vėl su šypsena juokauju.
Ir užsidėjus melo kakę
Aš noriu į šį pasaulį nebūti atėjus.

Dabar užsidarius mokyklos tuolete,
Jaučiuosi taip lyg degčiau pragare.
Ir lyg to nebūtų maža,
Aš nešu šią sunkią naštą.

Naštą melo ir netikrų emocijų,
Netikrų šypsenų ir sukauptų ašarų,
Kurių aš negaliu išliet kur noriu,
Kurios graužia mano vidų lyg lietus altorių.

Bet dabar man jau gerai,
Išliejau savo emocijas na štai.
Ir vėl užsidėjus melo kaukę,
Einu į pasaulį su šypsena netikra.