Dažnai meluodavau sau
sakydama, kaip myliu jūrą.
Nors mylėjau ją tik todėl,
Kad mačiau ją tavo akyse.
Sukišusi pirštus į smėlį gulėjau šalia,
Visai prie pat tavo krūtinės,
Galėjau girdėti, kaip raminančiai plaka tavo širdis.
Visai kaip tos vasariškos bangos dūžtančios krante.
Nevalingai padėjau ranką tau ant krūtinės,
Arčiau jos, kad ne tik girdėčiau, bet ir pajusčiau tavo širdies plakimą.
Tą kartą kvailai jaučiau, kad tai tu tas vienintelis,
Kad tavęs man reikia kaip maisto, kaip vaisto,
Kaip tų bangų, kurias sakausi taip mylinti.
Ir aš nepasitenkinsiu valanda, minute, diena ar metais.
Man reikia amžinybės.
2018 April 3 01:00 ❤️
I'm still yours
أنت تقرأ
Daydream
شِعرČia kelsiu savo "poeziją", viską, ką esu kada parašiusi iš širdies, žmonėms, kurie apie tai nežino ir tikriausiai niekada nesužinos.
