[HIM & I]

1.

- Mes vėl išsikraustom... - Sumurmų. pažvėlgiu ant kelio nereikalingai pastatyta ženklą su užrašu ' Stockholm '.

- Džo,Tuoj pat išspjauk kramtuke iš burnos - Ji sumurma.Truputi įkvėpus pagaliau į gaunu drąsos paklausti jos šio klausimo.

- Mam,kas buvo tarp tavęs ir tėčio kad kitą dieną jūsų santykiai kiekvieną dieną vis labiau pradėjo griūti? - iškart pastebiu kaip jos ilgi nagai su sminga į odinį vairą ir ji prikanda lūpą.

- Džo,tavo tėvas buvo žmogus kuris Tesiog norėjo vieno ir tiek.Jam atsibodo vis nauji persikraustimai ir jis nori kažko naujesnio - Ji atsidusta.

- Gali Tesiog sakyti kad jis buvo tikras šūdžius - atremiu savo galvą į ranką.Šalia buvusi mama sumirksi blakstienomis nes jos akyse pasirodo maži,vandens kristaliukai.

- Šis miestas tau padės - padedama savo ranką ant mano,truputį šyptelį susitelkdama į kelią.Vos įvažiavus į netvarkinga kiemą kuriame mėtėsi dažų skardinės mama atsisėda dirža kaip ir aš.Pasitvarkau švarkelį ir išlipu iš mašinos.Naujovės užknisa.Prie mūsų pribėga seneliai.

Abu gailestingi žvilgčiodami į mano mama.Atrodo kad šį prapliups verkti bet nei garselio ne išeina iš jų lūpų kol abi ne pradeda glebesčiotis kažką šnibždedamos viena kitai į ausį.

Jie visados buvo paprastesni žmonės nei mano tėčio tėvai.Ju namas buvo mažas bet jaukus o jie niekados nesivaipe prieš kitus visai kitaip ne tėčio tėvai.Jie visados griežtai mane aukledavo ir vis primindavo didžiausia mano silpnybė - svorį.

- O dievulėliau,Džo kaip tu užaugai! - Pažvelgdama į mane tai ištarė.Išspraudžiu ne tikra šypsena peržvelgdama namą.Kad tik kažkas mane išgelbėtų.Staiga mane ji paleidžia.- Tas Kvailys atsims kad paliko tavo mama,mat truko pokečių jam - suburba.